Literatūra
Poezijos vertimai
Poezijos vertimai
Aklas pyktis
Į Sudaką atėjau pavakare, iki viešbučio mane palydėjo berniukas. – Kuo tu vardu? – paklausiau. – Kostikas, – nusišypsojo plačiai, – Konstantinas aš, bet visi vadina Kostiku. Mačiau kalvą, iškilusią virš miesto, griuvėsius ant kalvos. Kostikas nežinojo istorinės architektūros paminklo praeities, tik stebėjo, kaip vyko filmavimas griuvėsių fone. Vietiniai gyventojai nesidomėjo pusiasalio istorija, jie neturėjo šaknų šioje žemėje. Keliaudama…
Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2007
Gruodžio 30, sekmadienis. Labai svarbu – susitaikyti su savo karma, vadinasi, nebijoti to, kas bus dėl tada ir tada atliktų ar neatliktų veiksmų. Nes karma (mano) – tai aš. Vadinasi, kas bus – irgi būsiu aš. Be to, tik taikiai sugyvendamas su ja, matyt, ir gali ją vos vos keisti. O pykdamasis – ne.
Flyover country
Dažnas iš mūsų dar prisimena savo pirmąsias keliones autobusais į Vakarus praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio pradžioje su namie keptais sausainiais ir suteptais sumuštiniais. Tada tiek istoriškai, tiek kultūriškai, na ir pagaliau – geografiškai artima Lenkija pasirodydavo kaip privaloma neišvengiamybė, kurią reikia kuo greičiau pervažiuoti pakeliui į vokietijas, olandijas irgi prancūzijas – tas gerąsias labiau siekiamo užsienio šalis. Sustoti vis…
Plunksna
Jau kelinta savaitė mėtosi ant mano dirbtuvės grindų, ryte ją randu vis kitose vietose – ne be katės vardu Drozofila (pavadinta taip dėl judraus ir smalsaus būdo) pastangų. Įtariu, kad plunksna trofėjinė, išpešta iš kažkurio įkyriai burkuojančio, pastogėje būstą susiradusio balandžio sparno ar uodegos. Tvoskiančio karščio dienomis katė, retkarčiais pakeisdama dislokacijos vietą, drybso lyg šlapias grindims plauti skirtas skuduras.…
Triptikas
O jeigu
O jeigu žmonių gyvenimus pabandytume traktuoti kaip sakinius? Tarkim, atsižvelgdami į struktūrą, skirtume…
Proza: smulkioji: stiklinis miltinis
Stiklinis – sako jis. Miltinis – sako ji. Stiklinis – pakartoja jis. Miltinis – pakartoja ir ji. Stiklelis, stikliukas, stiklainis, stiklinis – sako jis. Miltinis – sako ji. Dabar jau metalinis – priduria. O man stiklinis – sako jis. O man dzin – sako ji. Matai, pati sakai, kad stiklinis – sako jis. Kada sakau? – klausia ji. Sakai…
Kad tave kur galas
Minia apvertė mano kūną. Kažkas paguldė mane ant nugaros ir prie burnos prikišo veidrodėlį. Kažkuris kitas atlaisvino kaklaraištį. Sukrėstas pasilenkiau virš savęs pažiūrėti, ar veidrodėlis apgaruos.
