Literatūra
Eilės
Frankenšteinas Bagdade, arba Tikrojo monstro beieškant
„Frankenšteinas Bagdade“ yra nevienareikšmis ir sudėtingas romanas, kuris priverčia galvoti ir abejoti. O kaip tik galvoti mes dažnai nenorime.
Įsivaizduoju, vadinasi, esu
Kiek pasikartodami pateiksime glaustą Saboliaus traktato pagrindinį argumentą: Vakarų filosofijos tradicijoje vyravo vaizdo metafizika, kai vaizdas laikomas blyškia ir nepatikima vaizduotės objektų kopija, liudijančia degradavusią tikrovę. Tokie vertinimai kyla iš to, kad pasaulio objektai yra pranašesni už sąmonės procesus.
Būrimai
Pamažu atradau, kad jis beveik visad plėšdavo lapus iš romanų, dažniausiai XIX amžiaus. Būta čia kažkokios logikos. Jis, rodos, labiausiai domėjosi Dostojevskiu; atradau, kad buvo išplėšęs lapų iš visų mano turimų jo knygų. Man buvo daugmaž tas pats dėl daugumos jų, jos šiaip ar taip per ilgos.
Nesufalsifikuoto dienoraščio fragmentai: 2009
Sausio 14, trečiadienis. Vakar atėjo į galvą, kad būtų gerai kur nors išvažiuoti ir dingti. Pavyzdžiui, įsiprašyti į kokį nors budistų vienuolyną. Manau, kad gal tik kokie du žmonės dėl šito jaustų nuostolį. Įdomu, ar yra Ispanijoje budistų ir jų bendruomenių? Norėčiau būti netoliese dykuminių kraštų. Kažkodėl.
Mano liūdnas veidas
…sutikome pagyvenusį žmogų, ant kurio krūtinės iš karto pamačiau mokytojo ženkliuką; senis niekaip negalėjo išvengti susitikimo su mumis ir privalėjo norom nenorom atlikti savo pareigą: pirmiausia jis pagal visas taisykles pasisveikino su policininku – išreikšdamas visišką nuolankumą tris kartus pliaukštelėjo delnu sau per galvą…
V. S.
Pirmųjų savo knygų nelabai prisiminė, tačiau viename kūrinyje, „Paniekintajame“, į vieną personažą sudėjo visą juodą tulžį. Rašė apie jį nepaprastai kerštingai, lyg demaskuodamas kokį realų žmogų. Jautė keistą pasitenkinimą, suteikdamas jam visokiausių blogų bruožų. Ir nė sykio nesuabejojo savo teisumu. Nejuto nė lašo gailesčio net ir tuomet, kai anas už nedorus darbus buvo nuteistas pakarti.
Nepaliaujamas pašnekesys su tyleniu
Pavyzdinis miestas 16
Tai lyg išeiti iš parodos apie melancholiją beveik verkiant iš juoko, įsivaizduojant tuos memento mori, miniatiūrinius skeletukus kilmingos damos pirštinėtoje rankoje, kuriuos ji sau viena pati apmąsto, slapčiomis išsišiepusi.
Patarimai, kaip rašyti (3)
[Stephenas Kingas:] „Kai manęs klausia, kokia „mano sėkmės paslaptis“ (absurdiška mintis, bet nuo jos neįmanoma pabėgti), kartais atsakau, kad sėkmę lėmė du dalykai: gera sveikata ir santuoka. [...] Sveiko kūno ir tvirto ryšio su savarankiška, tavęs po padu nespaudžiančia moterimi derinys sudarė man sąlygas nepertraukiamai dirbti savo darbą.“
