Literatūra
Akimirkos interviu. Žurnalo žurnalistas kalbina literatūros rašytoją
Įsivaizduoti pasaulį blogos nuotaikos – tai įsivaizduoti jį be literatūros
Dabar Lietuvoje knygas leidyklos leidžia kelių šimtų egzempliorių tiražu, kiek rečiau – poros tūkstančių. Tiek nauji banknotai, tiek knygos, grįžusios iš spaustuvės, kvepia panašiai. Vėliau knyga įgauna skaitančiojo kvapą, o pinigai pradeda dvokti rankomis. Nuo mano gimimo tris kartus pasikeitė vaizdai banknotuose: išvedė rublį, įvedė litą, vėliau eurą. Pamenu, dingo dviejų litų banknotai su Valančiumi. Iš apyvartos pašalintas popierinis…
V.
Dažnai galvoju, gal tavo seserys kaip du dideli, kuplūs medžiai užstelbė tave savo šešėliu, o gal toks buvo tavo likimas, kaip sakoma. Asketė. Užburtoji. Neperskaičiusi nė vienos knygos, neparašiusi nė vieno laiško, bemokslė. Kur klajojo tavo mintys?
Keleivis žemėje
Tyrimas nustatė, kad jis vadinosi Danielis O’Donovanas ir buvo jau kelias dienas praleidęs mieste, kuriame ketino eiti mokslus. Tuo pat metu kažkas aptiko velionio ranka rašytus popierius, leidžiančius manyti, kad gal paskubėta ir kad būta itin keistų aplinkybių, į kurias neatsižvelgta, nes apie jas nežinota, tačiau jos piršo išvadą, visiškai skirtingą nuo tos, kurią jie rengėsi priimti. Taigi radus tuos popierius laidotuvės buvo atidėtos kitai dienai; rankraščiai kruopščiai išnagrinėti ir išklausyti liudijimai žmonių, pažinojusių Danielį O’Donovaną.
Naujamiestis
Bet grįžkime prie etimologijos. Esmė ta, kad Vilniuje yra dar keli Naujamiesčio „konkurentai“ – bent jau toponimikos požiūriu, nes ne taip toli nuo Naujamiesčio turime Naujininkus (Nowy Świat, Новый Свет – tad turėtų būti „Naujasis pasaulis“), o kiek toliau – Naująją Vilnią (savotiškos pretenzijos būti Naujuoju Vilniumi, „naujuoju miestu“ apraišką).
šiaurės vasaros giesmės
Vaiko Kalėdos Velse
Tais laikais tame pajūrio miestuko pakrašty, iš kurio garsų kartais prieš miegą mane pasiekia tik tolimi balsai, Kalėdos būdavo tokios panašios vienos į kitas, kad aš nebeatmenu, ar snigdavo šešias dienas ir šešias naktis, kai buvau dvylikos, ar snigdavo dvylika dienų ir dvylika naktų, kai buvau šešerių.
Adomas Mickevičius ir laisvoji mūrininkystė
Pirmą kartą Mickevičiaus kūryboje akivaizdi laisvosios mūrininkystės įtaka išryškėja „Odėje jaunystei“. Iš tiesų tai grynai masoniškas kūrinys ir galėtų būti deklamuojamas ir dainuojamas kiekvienoje ložėje „bet kuriame pasaulio taške“.
Kipšiukas kalbos namuose
Prieš atsiversdama „Pravardes“ ilgai tyrinėjau viršelį. Dailininko knygos viršelį. Dauguma Leonardo Gutausko knygų išsiskiria vizualiniais sprendimais, net ir sunkmečiu leistos „Vilko dantų karolių“ serijos neprarado estetinio orumo. Sunku būtų įsivaizduoti dailininką, nekreipiantį dėmesio, kaip atrodo jo knyga.
Dukterie Jeruzale
Už debesų sluoksnio, kad ir paties storiausio, tikrai yra saulė – kiekvienąkart su nuostaba tą prisimenu, kai skrendu. Kijevo oro uoste, prie vartų į Tel Avivą, pirmąkart išvydau daug ortodoksų – apsijuosę filakterijais, jie kalbėjo maldas, lankstėsi ir bučiavo Torą. Jaučiau, kad lėktuvas nenukris. Greta atsisėdo ukrainietė su pirmoku sūnumi. Maloni, familiari, smalsi. Viską pasakojo apie save. Iš pradžių…
