Literatūra
Du ispanų poetai
Nesufalsifikuoto dienoraščio fragmentai: 2012
Sausio 8, sekmadienis. Pora laipsnių šilumos, snyguriuoja. Ėjau link Santariškių. Pirmą kartą pajutau, koks jaudinantis yra mašinų ratų išmaltas purvynas, padengtas plonytėliu sniego sluoksneliu. Užsinorėjau Vytauto B. fotografijos su purvynu.
Tetulė iš Naujosios Vilnios
(Ar J. Biliūnienė save laikė gražuole? Jau po vyro mirties, po savo nuotykingosios kelionės į Italiją (drauge su Ciotka), nukeliavusi į Paryžių, šalia tenykščių moterų jautėsi prastai – labai pilnutė: „Jos, paryžietės, tokios gražios, prašmatnios, rodos, kad aš jų vietoj būčiau – karaliaučiau.“)
Baseinas
Praskriejo ir išnyko už horizonto naujienų pluoštas apie paskutinę praėjusių metų dieną atidarytą Fabijoniškių baseiną, prapleveno kainoraščiai, prakryksėjo pikti komentarai pavymui, o dabar prisirengiau parašyti ir aš. O ką: baseinas jau anksčiau davė suprasti, kad skubos nemėgsta, – viešose kalbose atsiradęs 2014 m. gegužę, žadėtas atidaryti dar iki uždarant Lazdynų baseiną (2017 m. liepą), įsileido lankytojus tik 2019-aisiais. Atvažiavau…
Poezijos vertimai
Kas bendro tarp „Trapių daiktų“ ir kaštono šaknies?
Gretos Ambrazaitės pirmojo rinkinio „Trapūs daiktai“ eilėraščiai kupini niūrumo, paslaptingumo, prisodrinti įvairiausių prasminių kodų, kone mistiški.
Gorano Vojnovićiaus Jugoslavija
Pernai vertėjos Laimos Masytės ir leidyklos „Kitos knygos“ dėka Lietuvos skaitytojus pasiekė dar vienas romanas iš Balkanų. Greta Ivo Andrićiaus, Milorado Pavićiaus ar Danilo Kišo savo vietą atrado ir Goranas Vojnovićius.
Nesufalsifikuotų dienoraščių fragmentai: 2011
Sausio 2, sekmadienis. Toliau skaitau Saramago. Stilinga, liūdna ir bauginanti knyga. Senas mano klausimas: iš kur mes žinome, kad Dievas yra mylintis ir geras? Vis dėlto ta Dievo keliama nuolatinė ir baisi grėsmė, apie kurią kalba S., mano seniai nujaučiama.
Mediumas
Skaudžių istorijų ir pasakojimų keliaudama girdėjau daugiau nei liudijimų apie sėkmę – stiprus laikinumo jausmas, monotoniškai supant vagonui, leido atsiverti, kalbėti apie tai, kas nuvylė ar susiklostė ne taip, kaip buvo svajota, tikėtasi. Žmonės įžvelgė supratimą mano akyse, o aš jaučiausi personažu, kurį norėjo matyti pašnekovai. Klausydamasi svetimų išpažinčių, svyravau tarp užuojautos ir aistros įsijausti į vaidmenį lyg cirko…
Vienas kitas vis tolstančio sausio vaizdas
Važiuoja!.. Šis šūktelėjimas – perspėjantis, verčiantis susitelkti, pasiruošti – tomis neužmirštamo Sausio dienomis nesyk skambėjo. Nesyk ir aš jį į telefono ragelį tariau, surinkusi Sąjūdžio būstinės telefono numerį.
