Literatūra
Netikėtumai
Skrisdama į Maskvą gintis diplomo lėktuve netikėtai sutikau Grigorijų Kanovičių, kurį per tėvus pažinojau nuo pat vaikystės, kai jo tėvelis mano tėvui siuvo kostiumus, o aš dalyvaudavau matavimuose ir būdavau linksmų pokalbių liudininkė. Akies krašteliu keliskart mačiau per kambarį pereinant Grišą, niūroką vyresnį paauglį (kam gi patiks, kad svetimi žmonės lankosi jo namuose?). Vėlesniais metais matydavau jį visur: sutikdavau…
Garbės ir negarbės žodis
Priesaika neįmanoma be bendruomenės, kuri saistoma kokių nors taisyklių. Garbingas žmogus sutinka jas vykdyti ir viešai apie tai pareiškia. Tiesa, esama ir slaptų priesaikų, tačiau pačiam sau duota priesaika yra veikiau pasižadėjimas, t. y. silpnesnė jos versija. Dar yra pažadai, sutartys, susitarimai ir tiesiog duotas žodis.
Laiptinės ir laiptai
Norėjau pavadinti šį tekstą asmeniškiau, apibrėžti jį žodžių junginiu „mano gyvenimo laiptinės“, tačiau iš karto pagalvojau, kad tai skamba šiek tiek (o gal ir ne truputį) pretenzingai ir arogantiškai. Kas aš toks, kad kalbėčiau apie save? Ar juo labiau – laiptines? Gal esu kokios nors laiptinės savininkas? Regis, kad ne. Čia iš karto pasakysiu, kad savininkiškas laiptinės jausmas būdingas…
Praradimai
Pirmąsyk, kai tai nutiko, apsispręsti turėjau tą pačią minutę. Tai padaryti nebuvo sunku. Sunkiau buvo sutelkti mintis ir ištarti: „Būtinai atvažiuosiu.“ Tuo metu dar nesuvokiau, kad Sigitą matysiu paskutinį kartą. Jos dvynė vėliau pasakys: „Gydytojai sako, kad šviežių braškių nesulauks.“ Lipdamas ligoninės koridoriaus laiptais žemyn prisiminiau savo senelio brolį, kurį visa giminė ir kaimas vadino Bladžiu. Vieną popietę prieš…
Sparnuočiai ir uodeguočiai
Moteris nusiplėšė odą nuo padų, pasakė: aš – maža undinėlė. Tada ji nusijuokė. Parodė kojas, kruvinas, skylėtas. Ji pasakė: negaliu išeiti iš namų, nes pakliuvau į spąstus. Visuomet juose buvau, tai ne jo kaltė, ir niekieno kito. Skausmas smelkė padus kiekviename žingsnyje. Ji gėrė vitaminus, kad neįsimestų infekcija.
Nė vienas nežino, kodėl viena ar kita knyga tampa bestseleriu
Britų žurnalistas BOYDAS TONKINAS, buvęs laikraščio „The Independent“ literatūros redaktorius, išgarsėjo tada, kai buvo atnaujinta verstinės literatūros premija – „The Independent Foreign Fiction Prize“ (IFFP), vienas prestižiškiausių tarptautinių literatūros apdovanojimų anglosaksiškuose kraštuose. 2015 m. IFFP buvo sujungta su tarptautiniu „Man Booker“ apdovanojimu. Tonkinas buvo pirmasis šių sujungtų premijų vertinimo komisijos pirmininkas. 2018 m. leidykla „Galileo“ išleido jo knygą The 100 Best…
Eilės
Keleivis žemėje
Atmintyje išplaukia nemažai prisiminimų, bet turiu paskubėti. Pataręs man pasilaikyti pinigus, Polas atsistojo ir išėjo, ir tą dieną jo nebemačiau. Tada, kad prasiblaškyčiau, ir ryžausi aprašyti visa ką, kas mane buvo ištikę vaikystėje ir vėliau, iki dabar. Man iš tiesų atrodė, kad mano gyvenime esama kažko nepaprasto ir kad raštu išklojęs savo prisiminimus geriau tai suprasiu.
Tokia tvarka
Pirmadienį pabudęs kėlėsi ir šuoliavo į tualetą, šuoliavo į virtuvę ant kairės, į miegamąjį ant dešinės kojos, grįžo šuoliuodamas pakaitomis ant kairės ir dešinės. Pirmadienis – tai tokia diena, kai privaloma gerai savaitgalį pailsėjus rimtai imtis darbų ir be perstojo šokinėti. Tokia tvarka. Antradienį privaloma vaikščioti pašokant kas antrą žingsnį aukštyn, trečiadienį – kas trečią, ketvirtadienį – kas ketvirtą, penktadienį…
Stebuklas
Apie dailę svajojau nuo vaikystės, mėgau piešti ir lipdyti. Gyvenome prie upės, radusi pakrantėje molio, parsinešdavau į namus. Lipdžiau neraginama ir nemokoma, miestelyje dailės mokyklos nebuvo. Ruoštis stojamiesiems egzaminams į aukštąją mokyklą neturėjau galimybių, nežinojau netgi, kad reikalingas specialus pasiruošimas. Atvažiavusi į Vilnių laikyti egzaminų, aplankiau mamos pažįstamos bičiulį, jis ruošė moksleivius stojamiesiems į tuometinį Dailės institutą. Išgirdęs, kad…
