Literatūra

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Kraitis

  Studijuoti išvažiavau septyniolikos metų, pašalinta iš aukštosios mokyklos neturėjau jokių atsarginių variantų, nebrandinau svajonių, nepuoselėjau planų. „Baigsi aukštąją – išeisi į žmones“, – sakė mama. Mūsų giminės moterys buvo pavyzdingos darbštuolės, veikloje skandinusios nerimą dėl savo ir vaikų ateities. Nepriklausomas charakterio būdas skatino užsibrėžtų tikslų siekti nesitikint paramos iš šalies. „Pasikliauk savimi!“– štai šūkis, kurį privalėjau iškalti granito plytoje…

JUSTINA TRILUPAITYTĖ

Virsmas

  Tai buvo srutomis ir šlapimu atsiduodanti skylė, pavadinta tardymo izoliatoriumi. Tame pačiame cokoliniame aukšte buvo ir sulaikytųjų vienutės. Galėtumei pasakyti, tikra belangė: saulės spinduliai retai kada patekdavo vidun pro šykščius langelius. Virš tardymo izoliatoriaus ir vienučių, pirmame aukšte, buvo įsikūrusi visa žandarmerija. Šalimais buvo ir teismo pastatas. Šių vietų negalėjai lyginti su ta duobe, kurioje laiką leisdavo laukiantys teismo:…

OSCAR WILDE

Eilėraščiai proza

Andreas H. Bitesnich. Paukščiai. 2013
Ir kai Jis ėjo pro vartus, tai pamatė jaunuolį, sėdintį šalikelėje ir graudžiai verkiantį.
Ir priėjo Jis prie jaunuolio, ir palietė jo garbanas, ir paklausė: „Kodėl tu verki?“
Ir atsigręžė jaunuolis, ir pažino Jį, ir atsakė: „Kadaise aš buvau miręs, o tu prikėlei mane. Ką gi man beveikti, jei ne sielvartauti ir raudoti?“
LESZEK KOŁAKOWSKI

Gilumos balsas

Vakarų kultūra išsikvėpė, o gal jau ir baigėsi, savimonė pasiekė savo ribą, o po Joyceʼo epas jau nebeįmanomas. Jo skatologija ir piktžodžiavimas reiškia išsivadavimą iš religinės veidmainystės, kosmosas ir chaosas yra tas pat, Šėtonas ir Išganytojas yra tas pat, krikščionybė baigėsi, prasideda prisikėlimas iš mirusiųjų, Antikristas jį šventina.

SIMONAS BERNOTAS

Eilės

mane apima baimė
ji įkalina kaip kokią supistą princesę babelio bokšte
užkariautos valdos nesibaigia čia
jos plečiasi
JONAS VALONIS

Eilės

Duok pauostysiu tavo knygą
pasakysiu kas esi
KĘSTUTIS NAVAKAS

Miegančioji

Pablo Picasso. Miegančioji. 1932

Jos čia būti neturėjo ir negalėjo, bet va štai yra, miega, kaip ta ten miegančioji iš Charlesʼio Perrault pasakos, miega malūnsparnio poza, nors veikiausiai tai tik fantomas: miega ji, o sapnuoju aš. O gal tai mano paties dalis, mano vidinė moteris, jas juk visi turim, sugebėjusi iš pasąmonės persikelti ant paklodžių? Iš mano svajonių ir fobijų, iš švento Petro raktų skylučių ir pačios grafomaniškiausios poezijos, nes visos moterys iš ten, net vidinės. Tik suplok delnais ir ji išsisklaidys, iš jos liks tik tarpai tarp protonų ir neutronų.

JULIJA ŠČERBININA

Knyga prieš Alzheimerį: biblioterapijos istorija

Pačia bendriausia ir elementariausia prasme gydomasis knygų poveikis grindžiamas vaidmenų apsikeitimu. Skaitytojas personaže atpažįsta save, projektuoja savo gyvenimo situaciją į aprašomą knygoje arba įsigyvena į personažą, skaitydamas susitapatina su juo. Kitas etapas – atsiribojimas…

MELAVAU

Eilės

Aš nei gulbė, nei mergelė.
Mano širdis iš kaštoninių plytų,
pabyrėjusi nelyg griuvėsiai laiptuotojo bokšto.
Tu nei vėjas, nei žodis.
Tavo kūnas – tuščiavidurė žemė,
pripildyta kaitringų akmenų.
FERNANDO PESSOA

Poezijos vertimai

Aš nemiegu, aš guliu, atgijęs lavonas, juslus,
Tas juslumas yra bergždžias galvojimas.
Per mane plūsta ir mane dirgina viskas, kas man yra nutikę.
Viskas, dėl ko atgailauju ir kaltinu save.
Per mane plūsta ir mane dirgina viskas, kas man yra nenutikę.