Literatūra

Ir vertimas, ir rašymas yra istorijų pasakojimas

Su šių metų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Vaikų literatūros premijos laureate KAZIMIERA KAZIJEVAITE-ASTRATOVIENE kalbasi Irena Aleksaitė

POVILAS RIČARDAS VAITIEKŪNAS

Portretas pasipuošia peizažu

Jis sėdi, sukryžiavęs kojas, – tarsi Buda.
Jo rankose – ir žirklės kirpt avims, ir skeptras!
Žvaigždynai dingo, saulei patekėjus,
virš negyvų – paliegęs peleninis mėnuo…
Nusiramink, tai tik erdvė duris pravėrus begalybėn!
Tas baltas debesis, paklydęs virš eglyno, –
tik kliedalas gražus iš simbolių žodyno!
HEINRICH HEINE

Poezijos vertimai

Joks angelas dailiausiais rūbais
Man moters niekad neatstos.
Giedot ant debesio nutūpus
Aš nematau jokios naudos.
PETRAS RAKŠTIKAS

Karvės

Autoriaus piešinys

Pirma karvė vaikšto aukštai užrietusi nosį. Yra ūkininko numylėtinė, bandos vedlė. Ant šonų nešioja žemėlapius, kuriuos kitos karvės atidžiai žiūrinėja ir uosto. Ūkininkas ją labai myli. Tyrinėdamas žemėlapius, svajoja apie ilgą atostogų kelionę po pasaulį. Karvei kelionės patinka. Melžiama linguoja galvą.

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ

Paryžiaus katedra

Gaisro nuotraukos atrodė kaip feikas, pavėluotas balandžio pirmosios pokštas. Stogas degė atvira liepsna, žmoniją krėtė katarsis – taip prasidėjo Didžioji savaitė ir, o siaube, vadinamoji Kultūros diena. Kaip tik buvau pažiūrėjusi Ozono filmą, kuriame katedra rodoma dar iki teroro išpuolių, kol įėjimo nesergėjo kareiviai, – nepanaši į dabartinę, kurios apsauga – lyg oro uosto.

GINTARĖ ADOMAITYTĖ

Knygų klampynės – trauka ir nerimas,

arba Keli žodžiai apie šių dienų vaikų literatūros gyvenimą

LIDIJA ŠIMKUTĖ

Eilės

PAUKŠTIS
nutūpęs
lizde
išperėjo
keturis
MIRRA LOCHVICKAJA

Poezijos vertimai

Sugrįžo malonios pavasario svajos,
Sugrįžo sparnuoti sapnai.
Iš miego rožynai kvapniausieji kelias –
Pavasario saulės vaikai.
KARIN BOYE

Tai žinoma, kad skauda

Tai žinoma, kad skauda pumpurams, kai sprogsta.
Antraip kodėl pavasaris dvejotų?
Kodėl mūs karštas ilgesys į stinglų
kartėlio blyškį susivyturiuotų?
Juk visą žiemą pumpuras tebuvo kiautas.
Tai kas ten nauja – plėšia ir sprogdina?
Tai žinoma, kad skauda pumpurams, kai sprogsta,
ir tam, kas auga, ir kas užveria buvimą.
ROBERT FROST

Poezijos vertimai

Tarė vėjui lietus:
„Tu – stumi, aš – kertu.“
Ir smogę taip kelis kartus,
Jie išguldė gėles ratu,
Joms nudaužę žiedus.
Ką jos jautė – aš juntu.