Literatūra

DIEGO ARGUEDAS ORTIZ

Kaip mokslinė fantastika padeda skaitytojams suprasti klimato kaitą?

Robinsono 2017 m. išleistas klimatologinės fantastikos romanas priklauso pastaraisiais metais augančiam korpusui knygų apie netolimoje ateityje paskandintas tautas, vėjo jėgainių parkų utopijas ar sudarkytas metropolijas. 

MARIUS POVILAS ELIJAS MARTYNENKO

Eilės

važiavo į vokietiją mokytis dizaino,
o dabar turi pornoindustrinį vardą.
ji į mokyklą atsinešdavo kakavos.
juokdamasi atlošdavo galvą.
augino žiurkėną.
GRETA AMBRAZAITĖ

Eilės

daugiau nepriimsiu smulkmės,
nes išmesti jų neįmanoma –
visų tų ranka prirašytų lapelių,
pasėtų lentynose, augančių stalčiuose,
užversti sąsiuviniai kaip slaptieji
archyvai, niekieno neprižiūrimi,
tavo neapdairumas įkvepia mane
RAINER MARIA RILKE

Poezijos vertimai

Rože, o gryna prieštara, džiaugsme,
būti niekieno miegu po šitiek daug
vokų.
ANDRIUS SNIADECKIS

Didysis atradimas Trakuose

„Nebijok, Didysis Pone, – sako karaimas, – dabar žinosi, kad yra požeminis tunelis, kuris iš Vilniaus iki Trakų veda. Tai mes, juodieji magai, atradome įėjimą į tą tunelį ir ten, po ežeru, dirbame dėl slaptumo ir dėl geresnio oro. Eime!“ Nelabai mano draugas būtų ėjęs į tą požemį, jeigu ne smalsumas, kaip sakoma, ir noras apsišviesti…

ALESSANDRO PIGNOCCHI

Palimpsestai

Akivaizdu, kad šie paveikslai susiję su magiškomis galiomis: kaip Andų ir Centrinės Amerikos kaimeliuose, kurių planuotė atkartoja ir išlaiko visatos sandarą, šie aikštę supantys palimpsestai primena ir sutvirtina du ramsčius, ant kurių laikosi Vakarų pasaulis: daiktų bei maisto srautą ir valdžios vertikalę.

RŪTA DIRKSTIENĖ

Sakartvelas

  Kartais iš didelių kelionių prisimeni tik mažus dalykus, smulkmenas, regis, ir nevertas aprašyti… Ko neįmanoma įžodinti, įgarsinti, kas pasilieka. Žinau, užtenka vien prisiminimų, kad pasigamintų mano smegenyse vis nauji neuromediatorių pliūpsniai. Nukeliauji daugybę kilometrų, o atminties vertas jausmas užstringa kažkur padangėse (o gal padangtėje?), Gergečio bažnyčios, esančios Kazbeko papėdėje, debesyse… Tiksliau, ji net aukščiau už tuos debesis, kai į…

TITAS LAUCIUS

Verpetai

  Pirmą kartą juos pastebėjo mama, kai man buvo 14 metų. Buvome kažkokio nepažįstamo dėdės laidotuvėse ir jai užkliuvo, kad prie velionio karsto stoviu nesusišukavęs. Mama pasiskolino šukas iš šarvojimo salės darbuotojos ir paėjusi toliau nuo šventės kaltininko pradėjo mane šukuoti. Net nenoriu pagalvoti, ką jos šukavo prieš tai, bet duodu žodį, kad ant jų kabėjo žilų plaukų sruoga. –…

VITALIJ BINEVIČ

Masių amžius, arba Kodėl verta skaityti Gustave’ą Le Boną

Le Bono kūrinys pasirodė laikotarpiu, kai minia tapo ypač svarbiu politiniu ir filosofiniu klausimu. XX a. žmonių masę bandė apmąstyti visa plejada mąstytojų.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Meilės mįslė