Literatūra
Saulės trauka
Ši individuali siela yra nedaloma ir netirpi, neįmanoma jos nei sudeginti, nei išdžiovinti. Ji amžina, visur esanti, pastovi, nepajudinama, amžinai ta pati („Bhagavadgyta“). Į saulę žvelgdama – akys pusiau merkiasi, kone nemato to rutulio, šildančio akių vokus ir spinduliais užliūliuojančio, – bandau suvokti, kiek ten egzistuoja gyvųjų būtybių, nes jeigu jos, sielos, nesudega, o egzistuoja visatoje, tuomet jų pilna…
Iš filosofinių ir praktinių aforizmų
Kaip yra autorių, kurie džiaugiasi tuo, ką parašė, ir tokių, kurie mėgaujasi pačiu rašymu, lygiai taip yra tokių knygų, kurias mėgaujiesi skaitydamas, ir tokių, kurias džiaugiesi jau perskaitęs.
Eilės
Eilės
Pulsuojanti gyvybė
Naujasis Jurgitos Jasponytės eilėraščių rinkinys „Vartai Auštrieji“ sužavi ne tik gražia, muzikalia kalba, apgalvotais žodžių deriniais, bet ir aprašomų patirčių paprastumu bei gelmiškumu. Iš pirmo žvilgsnio labai paprasti tekstai yra suausti iš kelių gijų, tad knygą galima interpretuoti įvairiai. Poetei itin svarbi moteriškumo, motinystės bei kūniškumo samprata, taip pat vartų įvaizdis (tą nurodo ir rinkinio pavadinimas). Vartai, viena vertus,…
Jis tiek daug visko turėjo
Laiškas Gemologui
Esu pats paprasčiausias pakelės akmuo, tokių niekas nešlifuoja. Norėčiau būti širdakmeniu, bet vėjas ir vanduo mane gludino į primityvesnį pavidalą. Čia net negyvena seniausi gyvūnai, maži trilobitai, suteikiantys vertės ir išskirtinumo. Bet esu, gal ir todėl, kad kažkada sutikai nepaisyti draudimų.
Blakstienos
Vieną rytą mane ištiko bėda. Pirmiausia turėčiau pranešti, kad esu paprastas, doras valstybės pilietis. Kasdien nuo aštuntos iki šeštos dirbu vienoje iš institucijų: spausdinu dokumentus ir ant jų nuolatos, kiaurą dieną, dėlioju įvairiausius antspaudus, o tada nešu aukštesniesiems. Niekada nepadariau jokio nusikaltimo. Niekada nebuvau teisme ir niekada neturėjau bėdų su policija. Tikiu valstybe ir jos institucijomis. Bet vieną rytą…
Pasvarstykime
Šviesos slinktys
…smelkiasi nuojauta, kad mano gyvenimas yra ne įvykiai, ne visiems regimi džiaugsmai ir skauduliai, o tos sapniškos būsenos, tos prasmę atmetusios gamtos laikų skaidrumos ir nepagaunamos slinktys, neapčiuopiama skraiste užklojančios mano gerus darbus, o ypač nuodėmes.
