Literatūra

SANMAO

Kilmė

Aš turiu paprastų daiktelių kolekcijų, kurių materialiai nelabai įvertinsi, o ir kiekiu jos neprilygsta jokiai antikvarinių daiktų parduotuvei. Bet jie beprotiškai man artimi. Galbūt tokie jausmai kilo nuo žavėjimosi jais, o gal dėl to, kad jie visi atkeliavo iš skirtingų pasaulio vietų.

STANISŁAW JERZY LEC

Iš epigramų

– Tai jūs miręs ar jūs gyvas?
– Nežinau, aš laukiu direktyvos.
LELDE STUMBRE

Į Paryžių keliais nušliaužčiau

Willy Ronis. Paryžius. 1950

Jau pirmaisiais tremties metais Maija būtų atsisveikinusi su pasauliu, kuriame atsidūrė. Savižudybės tada buvo kone įprastas dalykas – daug kas nepajėgdavo ištverti, dažniausiai vyrai. Prarasdavo viltį, o tai tikrai nepakeliama. Maija irgi pagalvodavo: galėčiau viską užbaigti. Visa tai baigtųsi ir daugiau nesikartotų. Rytais nebeatsibusčiau barake už tūkstančių kilometrų nuo namų, mamos, dukros Helju.

EGLĖ FRANK

Gauromečio vasara

  Kas vakarą, maždaug apie dešimtą, jau pradėjus nardyti šikšnosparniams ir sutemoms vasaros pradžioje dar tik leidžiantis, o pabaigoje – beveik visiškoje tamsoje, nuo staiga atsiradusio pratiso gaudimo pradėdavo virpėti oras. Kurį laiką gaudesys tarsi pakibdavo ore, – nei silpdamas, nei stiprėdamas, kol atrodydavo, kad taip ir turi būti, – kažkur iš dangaus imdavo sklisti gūdi vibracija, nuo kurios, regis,…

ALEKSANDRAS SAKAS

Už Pasvalio, už Pasvalio…

Laimingi žmonės ėjo
Pro tylinčius namus,
Ir pūtė šiltas vėjas
Į mus, į mus, į mus.

Iš Amerikos azijiečių poezijos

Aš užmerkiu akis ir matau tašką.
Jis tampa šviesos dėmele.
Ši išauga iki dydžio žmogaus,
kuris tolsta tol,
kol pavirsta į šviesos dėmelę,
į tašką.
SAULIUS VASILIAUSKAS

Gyvename įdomiais laikais, arba Savaitė Italijos šiaurėje

  Sakoma, geriausia į Veneciją keliauti žiemą, kai turistų išvaikščiotas gatves apgaubia rūkas, patvinęs vanduo ir tyla. Josifas Brodskis buvo tokių vizitų mėgėjas ir čia nuo 1972-ųjų apsilankė 17 kartų. Tačiau ką daryti, jei tyčia ar netyčia mieste, suręstame ant pastolių virš pelkynų ir vandens, atsidūrei vasarą, kai siaurais takeliais slankioja šimtai vienkartinių užklydėlių, nuleidusių akis į popierinius ar mobiliuosius…

ORHAN VELI

Poezijos vertimai

Aš, Orhanas Veli,
Tas, kuris parašė garsiąją eilutę
Kaip gaila tavęs, Pone Siuleimanai.
Girdėjau, jus domina
Mano privatus gyvenimas,
Tad leiskite paaiškinti:
Esu žmogus,
Ne cirko gyvūnas.
MOTOJIRŌ KAJII

Žydras dangus

Otto Dix. Katė aguonų lauke. 1968

Tą naktį be žibinto ėjau tamsiu keliu. Pakeliui tebuvo vienas namas, ir jo šviesa panėšėjo į skylę duryse, pro kurią matyti laukas, – tokia didžiulė buvo tamsa. Ta šviesa krito ant mano kelio. Netikėtai ten pasirodė žmogus. Tikriausiai tai būta kaimiečio, kuris, kaip ir aš, žingsniavo be žibinto. Man tai neatrodė įtartina. Bet aš kažkodėl sustojau ir žiūrėjau, kaip tas žmogus išnyksta tamsoje. Jam ant nugaros krito vis mažiau šviesos, ir jis pamažu dingo.

ANDRIUS MARTINKUS

Paštas ir laikas

Vienas didžiausių pokyčių, įvykusių mano gyvenime man pradėjus dirbti pašte, buvo pasikeitęs mano santykis su laiku. Man pradėjo jo nuolat trūkti, ir jis pradėjo labai greitai eiti.
Pusę metų su žmona nežiūrėjome televizoriaus. O reikėjo tik pakeisti elementą pultelyje. Vis nesurasdavau laiko.