Literatūra
31.
Aš, tavo mirusi duktė,
grįžtu iš mirties mylėti bejėgiškumą,
išmokyti tave paleisti, išmokyti prarasti…
atleisti tau,
susiūti tai, kas buvai,
ir kartu sugrąžinti šešėlį
Saulei.
1968 metų kariūnai Rygoje
Praeito amžiaus septintojo dešimtmečio pradžioje Lietuvoje buvo gal tik viena aukštoji mokykla, kurios studentai galėjo išvengti karinės prievolės, tuomet trukusios trejus metus, tai – Kauno politechnikos institutas (KPI).
Zakopanės peizažas Dievų miško paunksnėj
Iš Vilniaus į Zakopanę galima nuvykti traukiniu per keliolika valandų (apie 12 Krokuvon, dar 2 autobusu – vieton), mes renkamės kitaip – vykti su sustojimais, išskaidydami šį varginantį atstumą, it leistumės iš sapno į gilesnį sapną kaip filme „Pradžia“.
Erdvių rūšys
Erdvė. Ne tiek begalinės erdvės, kurių besitęsianti nebylystė galų gale sukelia kažką panašaus į baimę, ne jau beveik prisijaukintos tarpplanetinės, tarpžvaigždinės ar tarpgalaktinės erdvės, o kur kas artimesnės, bent jau iš principo, erdvės, pavyzdžiui, miestai arba užmiesčiai, metro koridoriai ar miesto parkas.
Salamandra
Jau kurį laiką mano gyvenimą veikia paslaptingos jėgos ir vis įkyriai pastoja man kelią; užčiuopiau pėdsakus reiškinio, iš pažiūros nekalto, užmaskuoto pilka kasdienybės skraiste, bet įtartinai pasikartojančio.
Brūkštelėjimai
Kažkada viena televizija rodė laidą pavadinimu „Atleisk“. Joje rodydavo, kaip įvairių įmonių ar firmų vadovai atleidinėja darbuotojus. Kai visi darbuotojai buvo atleisti, televizijos studijoje per šią laidą atleido ir vadovus.
Dangaus žibintas
Žvaigždėmis nusėtame mėlyname danguje ir jūros platybėse ėmė siausti vėjas. Pasitikęs tamsą vėjas suįžūlėjo. Jūra sujudo. Laivą mėtė tarp bangų. Moteris pradėjo atsargiai ridentis. Atsitrenkusi į pasliką girtą jūreivį, neatkreipdama dėmesio ištraukė jo durklą ir ridendamasi vėl sugrįžo šalia antrojo belaisvio. Staiga laivo sargybinis sušuko:
– Audra!
Nuskambėjo pavojų skelbiančio rago garsas. Visi sukluso. Jaunasis belaisvis, laukdamas tinkamos akimirkos, pasiliko gulėti. Kažkas pagriebė virvę, kažkas stengėsi suskleisti bures. Staiga pakilęs jaunasis belaisvis svyruodamas pasiekė prie laivo pririštą virvę.
Ką aš mąstau, kai mąstau apie rašymą
Ką veikiau institute? Aš daugelį metų godžiai skaičiau. Perskaičiau krūvas knygų. Senus laikraščius, žurnalus. Tremties literatūros kalnus, kurie plūste plūdo į Latviją. Man atrodo, šių dienų ekskliuzyvinė galimybė sėdėti ir skaityti būtų kiekvieno autoriaus motyvas.
Senienos ir naujienos (5)
Esu slapta Freudo gerbėja, nes juk visi žino – jis toks „pasenęs“, kad viešai teįmanoma šaipytis. Pasenęs, bet tą šaukiantieji nei skaitė, nei permanė. Visuomet traukė jo teorijos paradoksalumas, pvz., mintis, kad po kiekviena „idile“ slypi nuožmūs santykiai…
Aplink pasaulį su trumpąja proza II
Visa tai formuoja asmeninę sampratą, kas yra menas ir kaip jis veikia. Meno kūrinys leidžia parodyti tai, kas egzistuoja, bet paprastai yra nematoma, menas leidžia užčiuopti, materializuoti, kas nematerialu, ir taip peržengti ar praplėsti ribas…
