Literatūra

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Pokalbiai su draugais ant Kauno laiptų

Airės Sally Rooney pirmasis romanas „Pokalbiai su draugais“ (Conversations with Friends) žiebė anglakalbiam literatūriniam pasauliui nenutylėtu tūkstantmečio kartos psichologiniu portretu.

Pokalbis su Milanu Kundera

Gyvenimas, kai negali pasislėpt nuo kitų akių, – tai yra pragaras. Gyvenusieji totalitarinėse šalyse tai žino, bet toji sistema, tarytum didinamasis stiklas, tik išryškina visų modernių visuomenių tendencijas. Gamtos niokojimas, mąstymo ir meno nuosmukis, biurokratizacija, nuasmeninimas, pagarbos asmeniniam gyvenimui trūkumas.

VYGANTAS VAREIKIS

Tanžeras su Paulu Bowlesu

Prieš išvykdamas iš Tanžero, užėjau į „Hótel el Muniria“, kuriame Williamas S. Burroughsas rašė „Nuogus pusryčius“ ir kuriame buvo apsistoję jo aplankyti atvykę Jackas Kerouacas ir Allenas Ginsbergas. Dabar čia švarus ir jaukus šeimos pensionas.

MARIJA SAJEKAITĖ

Ar menui pakeliui su politika?

  Menotyrininkės, meno kuratorės Rasos Antanavičiūtės knyga yra kaip niekada aktuali šiomis dienomis, kuriomis vis dar netyla debatai ir ginčai dėl Vilniaus viešųjų erdvių. Išsamus, istorinėmis nuotraukomis gausiai iliustruotas leidinys yra puiki alternatyva norintiems į klausimą pažvelgti inteligentiškesniu požiūriu negu tas, kuris yra pateikiamas internetinėje spaudoje ir socialiniuose tinkluose. Man asmeniškai – daug įdomiau ir prasmingiau negu tautininkų ir Vaido…

VIRGINIJA TRAŠKEVIČIŪTĖ

Eleonora ir mes

Tai jaudinanti istorija apie vienišą keistuolę Eleonorą, giliai traumuotą vaikystės negandų ir tvirtai įsigūžusią į savąjį šiek tiek psichopatinės vienatvės kiautą (pasakojama pirmuoju asmeniu). Eleonorai trisdešimt, ji išsilavinusi, turi darbą, gyvena socialinių tarnybų parūpintame būste ir neturi nė vieno artimo žmogaus.

SAULĖ PAULIKAITĖ

Eilės

norėčiau įsidarbinti valytoja ir kambarine
ūminių psichozių skyriuje
šluoti nuo palangių
viešai besimasturbuojančias būtybes

Iš latvių poezijos [Ziedonis, Vērdiņš, Ostups]

Iš apšerkšnijusios saulės.
Iš pakalnės palių, nuo kalvos garmančio srauto, iš kovo mėlyno ledo ir violetinio beržyno.
Iš pirmųjų kurkulų griovy, iš pievų, kur lydekos neršia, iš pernykštės žolės dūmo ir liepsnos.
Aš laukiu savo tėvynės išnyrant.
Ir jau ilgai aš laukiu.
JURGA GAL

Balerinos

  Nors iš parkingo ėjau užsižiūrėjusi į vingiuojantį prie ežero takelį su metaline lentele „Poilsio zona“, pasukusi galvą viešbučio link jas pamačiau iškart. Penkių būrelis sėdėjo prie staliukų ir valgė, viena jų užsigulusi ant stalo ir alkūne parėmusi smakrą. Juodi jų triko pavėsyje susiliejo su juodais metaliniais staliukais ir kėdėmis, kurių atlošai buvo akėti kaip bičių koriai. Visa kita kiemo…

EGLĖ KAČKUTĖ

Ciniško dievo žvilgsniu

Pagrindinis romano „Dolce agonia“ veikėjas – Šonas Farelas – penkiasdešimtmetis viengungis poetas, airis, gyvenantis rytinėje JAV pakrantėje, kur dėsto poeziją viename universitetų. 2000 metais savo dideliame name jis surengia Padėkos dienos vakarienę, į kurią pakviečia dvi buvusias mylimąsias, kelis draugus, kolegas, savo advokatą, kepėją ir namo dažytoją bei jiems artimus žmones – žmonas, vyrus ir vieno jų kūdikį. Šonas ketina…

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Vaikai ir mergelės iš Gegužės Pirmosios gatvės

  „Ponai“, „ponios“, „panelės“ dingo iš oficialių dokumentų ir viešosios erdvės, kreipdavomės vieni į kitus žodžiais: „Jūs, drauge…“ Mokykliniuose vadovėliuose skaitėme prozos kūrinius ir eiles, žodis „ponai“ juose simbolizavo blogio jėgas.   Per tvorą į sodą mūs pono žiūrėjo            Vaikiukas išblyškęs, apdriskęs visai –            Ir matė, kaip ponvaikiai puikūs žėrėjo,            Kaip žaidė, kaip juokės visi jie linksmai.…