Literatūra

GINTAUTAS DABRIŠIUS

Eilės

Dar parašyk
Septynis žodžius,
Išdėliok juos į septynias eilutes
Taip,
Kad visi lyg nereikalingi
Paraštėje liktų.
IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Su skafandru

  Skaitydama trečiąjį Nerijaus Cibulsko eilėraščių rinkinį „Veneros“ pagalvojau, kad savito prasminio tinklo kūrimas, kuriame glūdi netikėtos jungtys, yra ir įdomus, ir sudėtingas užmojis: eilėraščiai kupini besikeičiančių vaizdų, „įtrūkimų“, bet tuo pat metu galima įžvelgti, kad kone kiekvienas vaizdas yra kruopščiai inkorporuotas. Susidaro įspūdis, jog tekstuose nėra nereikalingų detalių ar „nešvarumų“. Kita vertus, kartais pasirodantys įmantrūs žodžių deriniai savotiškai anuliuoja…

KRISTINA MITALAITĖ

Sokrato pamokos apie retorikos ir politikos meną

„Gorgijas“ yra antrasis serijos „Philosophica“ tomas ir ketvirtasis Tatjanos Aleknienės verstas Platono dialogas. Platono filosofijos vertimų praktikoje tai liudija nemažą patirtį. Tai parodo komentarų apimtis. Pats verstas tekstas užima 108 puslapius, o jo komentaras plėtojamas net per 477 puslapius. Tad skaitytojas laimi trigubai: įvadinėje dalyje perskaito išsamią „Gorgijo“ dialogo analizę, paskui ‒ patį vertimą, lydimą originalo teksto, ir pagaliau išvengia…

TOMAS VAISETA

Galinė teniso aikštės linija

Galbūt viskas prasidėjo tą dieną, kai Zamza pabudo dideliu nerangiu vabalu. Modernybė dar laikėsi neblogai, užsiliepsnojęs Didysis karas tereiškė neišvengiamą, netgi būtiną istorijos lūžį, ir visiems atrodė, kad Kafka sapnuoja svetimus sapnus ir kenčia svetimas kančias. Beveik visą dvidešimtą amžių manyta, kad Zamzos didžiausias troškimas – atvirsti į žmogų.

KOSTAS POŠKUS

Čakra

Pastaruoju metu veikiamas skaitomos į ezoterinius nagrinėjimus pretenduojančios literatūros*, tokios pat tematikos (rusiškų) televizijos laidų**, kepeniškų sveikatingumo idėjų ėmiausi gilintis į kabalistikos klausimus. Privalau perspėti, kad mano žinios mėgėjiškai paviršutiniškos, joms trūksta tvirto mokslinio pagrindo, dėl to skaitytojas gali nepatenkintas purkštauti, kaltinti diletantizmu. Savąjį ezoterinį pasaulio suvokimą grindžiu daugiau empiriniais stebėjimais ir pastebėjimais. Kad Dievo nėra, 1961 metų balandžio 12-ąją…

RŪTA KAPOČIŪTĖ

Pagunda

  Gražina mokėsi toje pačioje katedroje, tik kursu aukščiau, ji paaiškindavo man tai, ko dėl kalbos barjero nesugebėdavau paklausti dėstytojų. Turėjo talentą paprastais žodžiais išreikšti painius dalykus, nejaučiau, kad apsunkinu ją klausinėdama. Man sugrįžus į Lietuvą, susirašinėjome. Viename iš laiškų užsiminė apie akvarelę, – peržiūrų metu vertinimo komisijos nariai atsirinkdavo darbus į mokomąjį fondą, vėliau eksponuodavo juos dailės instituto fojė,…

DEIVIDAS PREIŠEGALAVIČIUS

Afiša

BENAS ŠARKA LAKIOJO SU DEGLAIS

LEONIDO ATMINIMUI

VYTAUTAS TOLEIKIS

Staravieras

Buvau tik neseniai įstojęs į Vilniaus pedagoginį institutą. Pirmame kurse vienas nusprendžiau nusibelsti į Leningradą. Vienai dienai, be nakvynės. Nors tiek niekingai trumpai, bet net po šitiek metų ir dabar drįstu girtis, kad miesto dvasią, jo žmones visgi pajutau. Ir dabar atvykęs į Sankt Peterburgą gerai jaučiuosi.

IEVA LĀKUTE

Gyvenimo akademija

„Gyvenimas yra menas. GYVENIMO AKADEMIJA ieško auklėtinių. Prisijunk prie naujosios programos „SUKURK LAIMINGUS SANTYKIUS“ ir sužinok, kad ir tu gali būti laiminga.“

DACE VĪGANTE

Angelas

Carel Fabritius. Dagilis. 1654

Ji vardu Inga, tu tai perskaitai ant ženkliuko, prismeigto prie melsvai žalsvo džemperio. Kritiškai įvertini, kad jai labiau tiktų padūmavęs žydras tonas, kuriame chameleoniškai mainytųsi turkis ir mėlynai violetinis efektas: tai išryškintų jos tamsiai tviskančius vešlius plaukus ir padarytų ją panašią į Persefonę Dantės Rosečio paveiksle. Tu nori su ja pasikalbėti, išgirsti jos balsą. O knygynas – palanki vieta užmegzti diskretiškam pokalbiui ar net diskusijai.