Literatūra
Magnetinės juostos
Tai buvo… labai rizikingas įrašas. Nors buvo pilnatis, t. y. pavyko nufotografuoti kelis kadrus, nėra vaizdinių šios scenos liudijimų, nes fotografas, mano kolega Džo Morlėjus, padaręs tas nuotraukas buvo… Prašau patikėti mano žodžiais! Jis buvo tą pačią naktį surytas, o aš, persigandęs, nesugebėjau išsaugoti fotoaparato. Kol kas tiek, pasaulio piliečiai! Klausykite Visagalio Dievo vardu.
Kūryba ir nuotaikų kaita
Tyrimai nustatė, kad kūrėjai itin produktyvūs pavasario pabaigoje ir rudens pradžioje. Pacientų minčių charakteristika hipomanijos, manijos arba depresijos fazių metu pati savaime galėtų paaiškinti bipoliškumo ir meninės kūrybos ryšį. Egzistuoja išties daugybė sąlyčio taškų.
Harlemo karalius
Eilės
Menas iš moters
Mano galva, moterys meną sugalvojo. Aš taip įsivaizduoju meno pradžią – vyrai rūpinosi, kad moterys būtų sočios, o moterys rūpinosi, kad vyrams būtų gera. Jos lipdydavo puodus ir papuošdavo juos brūkšneliais, kurie nieko nereiškė, tik grožį.
Pramanas
Jame nėra nieko. Gali mesti akmenuką – nebarkštelės. Tai tik tuščia forma be dugno. Pramanas. Nei kvėpuoja, nei valgo, nei geria. Jei atsistojęs rankas pakels, ant jų pečiai ir galva liks su veidu, su akimis. Tikriausias galvarankis, o kojos eis kur kuri nori, nors jos norų neturi, o ir kur eis be galvos, be akių? Pramanas.
Liepoja – miestas, kuriame gimsta sapnai
Būna, atvažiavusi į dar niekada nelankytą miestą, pasijuntu lyg čia jau kažkada buvusi. Atpažįstu gatvių piešinį, pastatus ir kiemus, galiu nupasakoti, kur baigiasi senais akmenimis grįsti akligatviai. Vadinu juos sapnų miestais – po juos periodiškai keliauju miegodama, o po to tiesiog pamirštu – iki tol, kol atsiduriu realybėje, net nesvarbu, kuriame pasaulio krašte jie būtų. Tokie miestai nebūtinai turi…
Gyventi nežinant, ką reiškia turėti juodos spalvos odą
Atsibundu. Alkana ir persisotinusi. Tą pačią akimirką atmerktinai, dar išsiplėtusiais nuo tamsos narkotikų vyzdžiais, žinau, kad man neužteks, ir vėl neužteks to, ką pamatysiu. Net jei čia atsibelstų pats Hanibalas Lekteris, įtikrovintas filmų kūrėjų, rašytojų ir mano atminties. Net jei karo ritmą išbelstų terakotinė armija ar lovos kojūgaly išvysčiau tuos pačius angelus, kuriuos šeimos mite girdėjo mano prosenelė („Kelkis,…
Kiek šovė – nenušovė
