Literatūra
Ieškojimo žavesys
Kęstučio Navako sudarytoje antologijoje „Lyrika plius: papasakok man eilėraštį…“, kurioje poetai ir poetės (iš viso šioje knygoje – 66) komentuodami vieną savo pasirinktą eilėraštį parodo gan skirtingą santykį su kūrybiškumu, neišvengiamai pateikdami ir skirtingas poezijos sampratas.
Atsisveikinimas
Dagilis
Pirmąkart per daugelį metų mamą susapnavau Amsterdame. Ilgiau kaip savaitę lindėjau viešbutyje, bijodamas kam paskambinti ar ištrūkti į lauką; širdis plastėjo ir spurdėjo krūtinėj nuo pačių nekalčiausių garsų: lifto skambučio, gėrimų vežimėlio barkšnojimo, net valandas mušančių varpų de Westertoren ir Krijtberg bažnyčių bokštuose gausmo, smelkiančio šiurpia iš pasakų ataidinčios neišvengiamos lemties nuojauta. Dienomis sėdomis ant lovos bandydavau šifruoti per televizorių olandiškai transliuojamas žinias…
Mirties laivas
Donna Tartt: „Labiausiai patinka kurti neklusnius ir nenuspėjamus charakterius“
Romanas [...] tikęs labiau už bet kokią kitą meno formą – atkurti kito žmogaus vidinį gyvenimą ir vidinę patirtį, o ypač tokias kraštutines sąmonės būsenas kaip sielvartas, sapnai, girtumas, dvasiniai nušvitimai, net pamišimas.
Nepažinumas
„Sudėjusioms ir atėmusioms“ – tokią dedikaciją randame antrajame Laimos Kreivytės eilėraščių rinkinyje „Artumo aritmetika“. Skaitant tekstus visiškai nepavyksta atsiriboti nuo fakto, kad autorė yra menotyrininkė, mat rinkinyje kalbančioji pasitelkdama estetinę pajautą savitai interpretuoja patiriamą tikrovę ir būsenas. Be to, eilėraštis „kalė kosmose (1957 11 03)“ (p. 30–32), galima sakyti, neatsiejamas nuo parodos ir performansų platformos „Moterys mėnulyje“, kurios kuratorės…
Stacijos
Skaitomas knygas nevalingai ėmiau skirstyti iki Vido Morkūno „Pakeleivingų stočių“ ir po. Trumpoji proza, kai kas buvo skelbta ir publikuota „Metuose“. Tekstai per sprindį, iki sprindžio (poros sakinių) ar kiek ilgesni. Apžvalga irgi neturėtų išilgėti. Netikėtas pasakojimo būdas. Nuo pirmo iki paskutinio sakinio. „Gyvenimas Česiaus K. veidą žymėjo įrantais. Darganų bergždžiai skalbiami kadaise mėlyni jo marškinėliai su pilku užrašu…
Skenduolė
Laikraštį „Leniniečių balsas“ rajono gyventojai gaudavo du kartus savaitėje, tvarkingai sukarpytą ir užmautą ant vinies jį galėjai rasti visose išvietėse. Prenumerata nebuvo savanoriška. Klasių auklėtojai privalėjo atsiskaityti mokyklos direktoriui, direktorius raportuodavo švietimo skyriaus vedėjui, o šis partijos sekretoriui. „Leniniečių balsas“ apie ezoteriką rašė retai, visgi straipsnių pasitaikydavo: „Spiritizmas – tai apgaulė ir akių dūmimas patikliems žmonėms.“ Spauda neigė anapusybės…
Triušių istorija
Rytmetinio pasiplepėjimo metu Giedrė prašneko, kad vasarą praleidžianti sode globodama ir auklėdama mielą anūkėlį. Savo ruožtu prisipažinau, kad turiu ne tokį kilnų, bet labai atsakingą savanoriškai prisiimtą įsipareigojimą – daboti į tolimą kelionę išvykusios V. šeimos triušes. Priminiau barono Miunhauzeno, tapusio turkų sultono vergu, istoriją, kai jis, paskirtas bičių piemeniu, vieną pradangino: išėjęs ieškoti, sutiko baisų lokį, bet kaip…
PDR ir maži vaikai
Dainius Dirgėla: Su poetų grupės „Svetimi“ nariais teko dalyvauti jau pirmajame PDR dar 1990 m. Kaip jau rašiau atsakinėdamas į PDR klausimus, tada važiuota ekspromtu maršrutiniu autobusu Vilnius–Druskininkai, miegota gyvųjų klasikų kambariuose jiems nežinant, valgyta jų duona ir gertas jų vynas…
