Literatūra

GEDIMINAS MARTIŠIUS

Laiškai apie Pomirtę

Tokiu žodžiu – Pomirtė – poetas apibūdino pomirtinį gyvenimą. Gražiai, taikliai. Ką mes apie jį žinome? Ne ką. O taip maga sužinoti. Jeigu būtų galimybė nukakti į aną pasaulį, paskui bent trumpam sugrįžti, tai būtų neįkainojama dovana. Papasakotume… gyviesiems.

EVA SINICAITĖ

Mortal combat

Ketvirtfinalyje susidūriau su akluoju. Jam buvo aštuoniasdešimt devyneri, jis buvo aklas nuo gimimo. Filmavosi Stonio filme „Neregių žemė“. Baisiai geras filmas. Pagyriau filmą, o jis atsakė, kad pats nematė. Mandagiai paklausiau kodėl, o jis tik piktai kažką suburbėjo ir nusisuko. Nemalonus žmogus. O gal įsižeidęs, nes tiesiog niekas jo nepakvietė.

KAZUO ISHIGURO

Maniškis XX amžiaus vakaras… ir kiti smulkūs proveržiai

Aaron Rands. Kazachų žiema. 1965

…aš panūdau rašyti literatūrą, kuri deramai skleistųsi tiktai puslapyje. Kam rašyti romaną, kuris perteiks daugmaž tokį pat patyrimą, koks bus prieinamas įsijungus televizorių? Kaip grožinė literatūra gali tikėtis atsilaikyti prieš kino ir televizijos galybę, nepasiūliusi kažin ko išskirtinio, ko kiti menai nepajėgia perteikti?

HANS MAGNUS ENZENSBERGER

Creditur

Visi mes turim kreditą,
sakė bankininkai.
Tikėjimo reikalas.
Nuo tada vis didėja
kas mažesnis yra negu niekas.
SIGITAS POŠKUS

Ne interviu

Susitariau su Nijole Kepeniene, naująja LRS Klaipėdos skyriaus pirmininke, pasikalbėti apie gyvenimą, nes, anot Žilinskaitės, kuri anot Simonaitytės, su naująja pirmininke turėtų atsiskleisti naujas LRS Klaipėdos skyriaus rašytojų gyvenimo puslapis. Tuomet rašė 2019 metų spalį…

DONATAS PETROŠIUS

Tamsią naktį į juodus vandenis

  Miłoszo jubiliejiniams metams einant į pabaigą, lapkričio vidury lenkai suorganizavo dar veną grandiozinį tarptautinį sąskrydį – lietingame Briuselyje. Neprisimenu, kodėl buvau pakviestas, bet šventėmis ten nelabai kvepėjo: skaitymų, diskusijų, konferencijų ir koncertų programa buvo gniuždančiai intensyvi – iškart po pusryčių pareigingi studenčiokai kilimo nuo Seinų, einantys prievaizdų pareigas, guviai iš viešbučio visus pasauliakalbius dalyvius nulydėdavo į intelektualinių puotų bei…

ERLA

Švilpynės

Tujų paunksnėje sučiulba paukščiukai. Keraminiai padarėliai. Netikėtai prabyla žmogaus balsu:
– Pokupaite, nedorogo, pokupaite.
Draugė prisėda ant suoliuko parūkyti. Mes, dvi nerūkančios, įsitaisom toliau nuo dūmų.
ILVA SKULTE

Skaitymas XXI amžiuje: prarastas subjektas

Argumentuodamas knygos tvarumą šiuolaikinėje kultūroje, Eco pažymėjo, kad internetas išgelbėjo skaitymo (ir knygos) saulėlydį, kurį norėjo parūpinti vaizdo medijų ekspansija. Be to, skaitmeninės medijos numatė, kad be skaitymo (įvairioms gyvenimo reikmėms) niekas negalės išsiversti…

Iš suomių poezijos [Laine, Santanen, Kangaskoski]

Iškratau iš peleninės
jaunystės prisiminimus;
daugiau nebenoriu gelbėti pasaulio,
noriu sėdėti saulėje
nieko neveikdamas,
susikišęs rankas į kišenes,
visažinis, didis.
IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Vaizdų poezija

  Poetė ir vertėja Zita Mažeikaitė (Gražina Sajienė), šiais metais išleidusi rinkinį „Esanti“, eilėraščiuose sustingdo praeities buitį, susipynusią su dzūkų tarme, maginiais elementais, patarimais bei pamokymais. Knyga, be kita ko, įdomi dar ir tuo, kad kalbančioji neapsiriboja vien tik buities detalėmis ar gamtovaizdžiu, bet esama ir kitų erdvių – „Švedijos skiautinio“, Mažosios Lietuvos, pasivaikščiojimo po Vilnių ir jo bažnyčias ir…