Literatūra
Nobelio premijos kalba
Žaisk žaidimą. Nebūk pagrindinis veikėjas. Ieškok iššūkių. Tačiau neturėk ketinimų. Venk pašalinių minčių. Nieko nenutylėk. Būk jautrus ir stiprus. Įsitrauk ir niekink pergalę. Nestebėk, netirk, tačiau išlik atviras ženklams. Būk pažeidžiamas. Parodyk savo akis, pamok kitiems pažvelgt į gelmę, pasirūpink, kad netrūktų erdvės ir atpažink kiekvieno pavidalą. Apsispręsk tik kai būsi įkvėptas. Nesėkmes priimk ramiai. Svarbiausia, turėk laiko ir eik aplinkkeliais.
Iš „Prokrusto lovos“
Vidinis laukiniškumas
Šlepikas kviečia skaitytojus pačius svarstyti, ar jo aprašoma aplinka visų pirma yra karą pergyvenančio pasaulio paveikslas, ar tai vis dėlto pasaulis, kuriame „teritorijų“ idėja yra tiek geopolitinė, tiek auklėjamoji sąvoka. Šiuo atveju „Vilkų šešėlyje“ nebūtinai yra karo romanas, bet romanas, kuriame karo meto išvietintųjų bešakniškumas tampa šeiminės patirties pagrindu.
Estiški prisiminimai apie mus pačius
Visiškai paprastu ir talpiu baltos, mėlynos ir juodos spalvų viršeliu, išduodančiu knygos tapatybę: Estija, neskubrus klasikinis pasakojimas, ramybė. Tiesa, pagrindinis romano personažas, bevardis Tartu universiteto filologijos studentas, anaiptol nesijaučia ramiai – jaunystė gena ieškoti to, ko paprastai ieško visi tokio amžiaus žmonės.
Visatos centro paieškos ir šiaip įdomūs atradimai
Bendras poeto Gintaro Patacko ir dailininko Arvydo Palevičiaus kūrybinis darbas pasakoja iš pirmo žvilgsnio dvi skirtingas istorijas, tačiau jas sieja viena tema, jos viena kitą papildo ir pačią temą praplečia. Kaip liudija šios gražiai, net prabangiai išleistos knygos pavadinimas, kelionė veda į Dubičių kaimą Varėnos rajone, šalia Ūlos upės.
Eilės
Poezijos vertimai
Kaip gydyti nuomarį
Atstumas, skiriantis Mažeikius ir Druskininkus, yra 375 kilometrai. Galvodavau apie šį vaikui dar nesuvokiamą skaičių, kaskart bandydama įsivaizduoti atstumą tarp skirtingų laiko zonų, kurias jungdavo nuodingo gyvsidabrio stulpelis. Tada dar nežinojau, kas konkrečiai įvyksta gyvsidabrio garams patekus į organizmą, bet kaskart, kai matuodavausi temperatūrą, mama perspėdavo elgtis atsargiai, tarsi termometre būtų įkalintas piktasis džinas, kuris visa savo esybe gali…
Žiemos paukščiai
Kelionė iš Šiaulių neprailgo, tik buvo šįkart be mamos. Mieste – vartojimo beprotybė. Visi užplūdę turgų ir visus, net ir pačius niekingiausius, prekybos taškus – reikia karpių, šakočių, saldumynų, dovanų, niekių, pakavimo popieriaus ir visokiausio kito bieso. Ūžia pardavimai, vaikai klykia, juokiasi, žmonės stumdosi eilėse, autobusuose, turbūt vienas į kitą stukteli ir namuose, visada prijungti prie kontakto, užhipnotizuoti, vaikštantys…
Žvilgsnis iš karuselės
…geriau statyti namus ir ligonines tiems, kas benamiai ir besveikačiai šiandien, ir geriau statyti juos tvirtus ir ne per daug atgrasius. Geriau stengtis būti teisingiems dabar, nei tikėtis teisingumo ir sveiko proto pergalės vėliau. Tai, kas mūsų sukurta šiandien, mūsų įpėdiniams virs fauna ir flora, natūralia aplinka, taip kaip ir dabartiniams dvidešimtmečiams trisdešimtmečiams tokia aplinka jau yra tapę Le Corbusier ir liuftvafės bendrų pastangų vaisiai.
