Literatūra
Aforizmai
Knygų skaitymas negali pakeisti kasdienio, atviro, nuoširdaus savo praeities ir ateities veiksmų apmąstymo – nuolatinio žvilgsnio sau į veidą (nors tai ir būtų trikdantis vaizdas).
Kas yra pinigai?
Yra toks senas posakis, kad pinigai – visų blogybių šaknis. Aš sakyčiau, kad visų blogybių šaknys yra pinigai… ir nedoros moterys.
Charkivo pasakėčios
Kiaulė su Skruzdėle susiginčijo, kuri iš jųdviejų turtingesnė. O Jautis buvo už liudytoją ir už nešališką teisėją.
– Ar tu daug turi duoninių grūdų? – su pasipūtėliška pašaipa paklausė Kiaulė. – Nagi paaiškink, gerbiamoji ponia…
– Turiu pilnutėlę saują pačių švariausių grūdų.
Kai tik Skruzdėlė taip pasakė, Kiaulė ir Jautis staiga pratrūko juokais.
„Visas mūsų gyvenimas – karas“. Franko, Ševčenkos, Ukrainkos nulemtas proveržis
Su ukrainiečių literatūros tyrinėtoju BOHDANU TICHOLOZU apie ukrainiečių literatūros klasikus, kurie reikšmingi tautos egzistenciniam išlikimui ir šiandien, kalbasi žurnalistas Romanas Kravecis
Karo padėtis [Portnykov, Taran, Čech]
[Portnykov:] Niekas taip nesuvienija žmonių, kaip bendros destrukcijos perspektyva, nacionalinio pralaimėjimo arba, priešingai, bendros pergalės galimybė.
Kodėl norime grįžti į pradžią, arba „Sugrįžk, akimirka žavinga!“
Minčių apie norą grįžti praeitin neslopina nė tai, kad daugelis mūsų laikui bėgant įgijome daugiau išminties, tad net jei būtų įmanomas toks grįžimas ir visko išgyvenimas iš naujo, tai būtų kontrproduktyvu.
Guminukų komunija
Šiemet per Piemenėlių mišias prie Bernardinų bažnyčios nusidriekė eilė. Kai kurie iš stovėjusių atėjo pažiūrėti gyvų avelių prieangy ir parodyti jų vaikams. Po kelių dienų socialiniuose tinkluose pasirodė susirūpinimo žinučių dėl avelių gerovės…
Poetiniai debiutai: žvilgsnis pro mikroskopą ir žaidimas amžinybės šachmatais
Atrodo, jaunajai kūrėjų kartai itin svarbu susitelkti į negatyviąją, tamsiąją tikrovės pusę.
Galukelės elegijos
Pro saulėlydžio
nurausvintą miglą
matau bekraščius tyrus,
aržių vėjų pustomą smėlį.
Tenai galukelės
veda išeinančius į nežinią.
Žiemos rytas
Vienkiemio atokiai nuo greitkelio langas
kalba tamsai slopiu, užtikrintu balsu.
Šioje tylumoje tik virdulio kuštesys,
tik melsvos liepsnelės žiedas žvaigždėtame šaltyje.