Literatūra
Trečiosios sesers istorijos
Apie trečiąjį brolį visi žinome. Pasakose jis laimi, ilgai ir laimingai gyvena. Net po vestuvių. Apie trečiąją seserį sėkmės istorijų mažiau. Marcelijus Martinaitis mini trečiojo brolio seserį – vargšės Severiutės gyvenimo niekam nepalinkėtum.
Mirties intermedija
Numirti tokiais laikais, kai natūralus grožis nieko nebevertas, – žinoma, patogu. Pastaruoju metu idealu jau tampa trys krūtys. Ar tu to nežinojai būdamas tame savo dykumų kempinge laukiniame Indostane? Tai, beje, vakariečių plebėjų reiškinys. Žymių firmų mados skautai atpažino tą jų rinkos potencialą. Bet vienaakiai šios beprotystės priešininkai irgi medžioja kvailes. Avatariniai akių protezai – dar kita pelninga tendencija. O laikai, o papročiai!
Danajai
Tuo tarpu mano draugas Konsulas rašė knygas bei laiškus savo pražuvusioms mylimosioms. Jau tuo metu, kai nebegaudavau iš jo jokių žinių, numaniau, kad nueina tik į „Vynoteką“, o ar pareina – jau nebežinojau. Vieną dieną visai netikėtai praeitis šmėstelėjo kaip varno sparnas.
Vertėjo kūliavirsčiai
Kalba pasakyta atsiimant Vertėjo krėslo premiją (II.18)
Elektroninio katalogo nuorodų poetika
Naujasis devynių dalių nacionalinis epas
Sankirtan
skverbiasi
Toks menininko laikas
Liūdnokai ir susimąstęs, sakytum, kiek nedraugiškai Audrius žvelgia į mus iš savo Niujorko studijos. Viduje viską gaubia asfalto pilkuma, praskaidrinta tik blizgių paviršių, o už erdvių langų – skaudi šalta šviesa. Tai jam skirtos knygos „Audriaus Naujokaičio laikas“ viršelis.
Suvokti transformaciją ar transformuoti suvokimą?
Ir vis dėlto: sunku kalbėti apie Peleviną. Kaip kalbėti apie tą, kuris, nors ir būdamas rašytojas, su visa kur prasismelkiančiu Rytų misticizmu kiek įmanoma kovoja prieš tą netobulą įrankį – kalbą. Sakytum, iš šio žiūros taško Pelevinas – tai rusų Beckettas ar, jei norite, dar transcendentiškesnis Beckettas.
Kaip merdėja senelio kambariai
Atvažiavau į N. miestelį susitikti su bemaž šimtamečiu senoliu ir užrašyti jo gyvenimo istorijos. Vieta, kurioje jis gyveno, mane apstulbino, aš tiesiog netekau amo. Tai, ko senukas mane išmokė per šią trumpą kelionę, – kad negali pasikliauti laiko liečiamais daiktais, menamu pastovumu, kurį turėtų liudyti ant sienų kabantys daug metų menantys seni rakandai. O jie kaip augalai gali greitai…
