Literatūra
Metapoezija: 5 amerikiečių poetai
Kasandra, Trojos arklys ir Yuvalio Noah Harari papasakota žmonijos istorija
Mūsų šeimoje visi jau suaugę, todėl dovanėles atneša ne Kalėdų Senelis, kurį suvaidinti sunku, o naktį atbėgęs zuikutis. Jis toks vikrus ir apsukrus, kad niekas nė nepastebi, kaip tos dovanėlės po eglute atsiranda. Aš antrus metus iš eilės radau storas Yuvalio Noah Harari knygas. Pirmoji vadinasi „Sapiens: glausta žmonijos istorija“, antroji – „Homo deus: glausta rytojaus istorija“. (Pirmąją…
Jei negalite sulaukti „Scanoramos“
„Scanoramos“ programoje pirmiausia susirandu islandų filmus. Paskui žiūriu ir stebiuosi: kaip jiems taip pavyksta – sukurti gerą filmą lyg iš nieko? Paprastas, kasdienybės padiktuotas scenarijus, liūdnas Islandijos kraštovaizdis su kuklia miestukų architektūra, keletas veikėjų, nė vienos pasaulio kino žvaigždės ekrane, nė vieno vizualinio triuko. Kaip jiems taip pavyksta pusės Vilniaus dydžio šalyje? Labai panašūs klausimai kilo skaitant neseniai Lietuvoje…
Pasaulio kraštas
Iš autobiografiškiausio rašytojo romano „Danielius Martinas“ (1977, Daniel Martin), kurį išleis „Alma littera“. Vertė Zita Marienė
Protingavimai (2)
Pilkos infliacija
Beveik nėra žiemos, ji dar neprasidėjo, o dangus, atrodo, griūva vis žemyn, kaip iš pasakos tam katinėliui ant uodegos, pilkas, sunkus tarsi miesto betono luitai. Nė kiek nepagražinu, bet bandau tą pilkumą prijaukinti, nors mano sąmonė, o labiausiai pasąmonė priešinasi, nenori pasinerti į tą priverstinę depresinę būseną, kuri ateina tarsi savaime; tu jos nenorėjai, ir še tau – sėlina…
Olga Tokarczuk apie „Jokūbo knygas“
Beveik tūkstantis puslapių, kelios dešimtys siužeto linijų ir personažų – pritrenkiantis literatūrinis sumanymas, mistinis pasakojimas apie pačią istoriją, tautų likimus lemiančius jos vingius. [...] Pasakodama apie praeitį, XVIII amžių, Apšvietos išvakares, autorė ieško atsakymų į klausimus, kaip susiformavo šių dienų Rytų ir Vidurio Europos veidas.
Trečioji akis
Kai nuo Gedimino kalno slinko šlaitas, tuomet paskutinį kartą Vilniuje lankėsi rygietis Gūtenmorgenas. [...] Teko ilgokai įkalbinėti Gūtenmorgeną – neužteko vieno bokalo jo taip mėgstamo alaus, kad pradėtume pokalbį apie jo planuojamus darbus ir idėjas 2020-ųjų tonacija.
Pusiaudienio demonas
Parą važiavome viename vagone, dvi ukrainietės – senutė motina ir jos suaugusi dukra. Moterys įsėdo į traukinį toje pačioje stotyje kaip ir aš, o išlipo anksčiau. Kelias tolimas, išsikalbėjome, papasakojo apie namus, savo šeimą, vyresnioji skundėsi širdies nepakankamumu. Vežėsi pintinę maisto: sumuštinių su naminiu sviestu, sūriu, rūkyta šonine ir dešra, vaišino mane ir traukinio palydovę šviežiai iškeptu pyragu, ši vis…
Bunkeris ir klėtis
Paėmė jį į rusų kariuomenę. Tai jis pabėgo. Pas miškinius. Bet prie Tirmūnų įvyko baisus susišaudymas su rusais ir jis pasbaidė šaudymo. Parėjo namo ir pasislėpė nuo visų.
Slapstėsi 20 metų. Dvidešimt! Naktimis vaikščiojo po kaimą ir žinojo viską apie kiekvieną mergą. Tėvams naktimis dirbdavo visus darbus.
