Literatūra
Liaudiškieji ketureiliai
Roberto Antinio (ne)monografija. Kita erdvė
Skulptorius Robertas Antinis priklauso tiems menininkams, kurie sugeba nustebinti ir pažerti įvairių netikėtumų. Tik šįsyk bus kalbama ne apie skulptūras, o apie knygą, iš pradžių planuotą išleisti kaip monografija, tačiau pakeliui į viešumą ji peršoko žanro ribas ir tapo (ne)monografija „Penki aidinimai – penkios galimybės“. Pavadinimas liudija, kad tai bus ne konkretūs atsakymai į labai rimtus klausimus, o tik…
Citrina; Tamsos ritinys
Tada mane kažkodėl labai traukė apleistas grožis. Klaidžiojau po griūvančius rajonus, ir ten man patiko ne nuobodžios pagrindinės gatvės, o kažkuo mielos atkampios gatvelės, jose džiūstantys nešvarūs skalbiniai, besivoliojančios šiukšlės, ir kai kada mano žvilgsnis prasiskverbdavo į netvarkingus jų gyventojų kambarius.
Viena Kokorio rožės diena
Kai knygelė pasirodė, man buvo maždaug tiek metų kaip jos veikėjui Kokoriui. Bet į rankas pateko tik dabar. (Galėtų atsirasti tokia rubrika: „Išmestų knygų apžvalga“ arba „Knyga iš dovanų lentynos“. Sykiu prisiminiau, kaip buvo užsipultas kultūros ministras Remigijus Vilkaitis, paklausęs: o senąsias knygas ar perskaitėme?)
Iešmininkas
Geležinkelio planai apima ir susieja visas valstybės gyvenvietes; bilietai parduodami net į mažiausius ir tolimiausius kaimus. Tetrūksta, kad traukiniai vadovautųsi planų nurodymais ir iš tikrųjų atvyktų į reikiamas stotis. Šalies gyventojai tikisi, kad taip kada nors ir įvyks, o kol kas susitaiko su tarnybos nesklandumais ir dėl savo patriotiškumo nereiškia nė menkiausio nepasitenkinimo.
Užrašų knygelė
Niekada nemačiau savo senelio gyvo – tik nuotraukose. Gaila, neteko jo pažinti. Atrodo, buvo įdomus žmogus. Vaikystėje labai mėgau pildyti užrašų knygeles, kaip tada vadinau, įdomybėmis, pavyzdžiui: didžiausias pasaulio deimantas, atstumas iki Urano, graikų dievai. Turėjau tokių knygelių ne vieną, vis perrašinėdavau jas. Manau, kad tą bruožą paveldėjau iš senelio. Turiu tik jo užrašų knygelę, plytinės raudonos spalvos viršeliu,…
Metalinių ramentų pamokos
Pro langą daugiabučių kieme retsykiais dar galima pamatyti svarbius veikėjus – senolius. Pavakary dažniausiai laukiu vienos močiutės, kurią jau spėjau pamilti. Tvirtai įsitvėrusi į metalinius ramentus, ji eina vis tuo pačiu taku. Pirmyn apie dvidešimt metrų ir atgal tiek pat. Šį maršrutą kartoja keletą kartų, iš lėto, niekur neskubėdama. O kur skubėti, kai svarbiausia dėti žingsnį po žingsnio. Apie…
Laimingas bilietas
Vakar grįždamas namo pamačiau baloje „Teleloto“ bilietą. Jis gulėjo vidury skaidraus, neseniai prilyto vandens kaip stebuklingas kilimas, ant kurio surašyti magiški skaičiai. Jau buvau prie savo laiptinės, bet nusprendžiau grįžti ir išgelbėti skenduolį. Pasidėjau ant rankos, padžiovinau ir nuskenavau telefonu. 75 centai. Keista buvo tai, kad lygiai tiek pat arbatpinigių buvau palikęs kirpėjai Visų Šventųjų gatvėje. Palikau nedaug, nes…
Orchidėja
Miegojo neramiai, nuo išgerto vyno galva buvo sunki, troškino. Jai rodėsi, kad iš kambario kampo, kur stovėjo orchidėja, ją kažkas stebi. Pagaliau užmigusi sapnavo, kad palinkusi prie senosios kaimynės karsto mato jai ant akių uždėtus du baltus orchidėjos žiedus. „Niekaip nenorėjo užsimerkti“, – šalia karsto rypavo giminaitė. Gretai pažvelgus į senutę dar kartą, ši stebeilijo į ją tuščiomis akiduobėmis – žiedams pakilus tarsi didžiuliams sunkiems vokams.
Nepakeičiama oda
Moralė ir estetika – temos, kurias galima nagrinėti įvairiais rakursais. Naujoje Undinės Radzevičiūtės knygoje, kurios viršelį puošia Karlo Blossfeldto gėlių fotografijos (knygos dailininkas Zigmantas Butautis), estetiniai klausimai ir už jų slypintys pavojai parodomi, viena vertus, per ekscentriško veikėjo Walterio Schultzo (sutinkamo ir knygoje „Baden Badeno nebus“, 2011) aistrą kolekcionuoti žmogaus oda aptrauktas knygas, kita vertus, per utopinę tobulai sutvarkyto…
