Literatūra
Rašymas kaip pašaukimas pagal Haruki Murakami
Anot knygos autoriaus, nesunku parašyti vieną ar du romanus, tačiau sunku išlikti literatūroje ilgai, neprarandant tiek populiarumo, tiek įkvėpimo ir idėjų naujiems kūriniams. Kai tai sako rašytojas, rašantis jau apie 40 metų, sunku netikėti.
Pirmas Kazimiero stebuklas. Uršulė, iš mirties prikeltoji
Už grąžintą gyvenimą ir nubrauktą tėvų ašarą,
Kazimierai, manai, tau dėkosiu?
Garbstysiu tave ir parklupusi žemę bučiuosiu?
Esu jų pasisriūbavimų ir tavo šventumo
žaisliukas.
Giminė
Mūsų kiemo kampe riogso du sulinkę medžiai lyg nuo žmonių akių besislapstantys seni girtuoklėliai. Sutrūniję ir apsamanoję jie atrodo veikiau mirę nei gyvi, tačiau kas pavasarį vis dar išleidžia po keliolika lapų, lyg primindami, kad, nepaisant nieko, tebepriklauso gyvajai gamtai.
Keletas Kėdainių eskizų
Kai tėvelis 1941 metų vasaros pradžioje išvyko su divizija į Varėnos poligoną (iš ten jį drauge su kitais Lietuvos karininkais birželio 14 dieną išvežė į Sibirą), mudvi su mamyte nukeliavom pas senelius į Paliepius – kaimelį netoli Ariogalos. Nežinojau, kad visa likusi mūsų šeimyna – ir mudvi su mamyte, ir teta Stasė su mažute, neseniai gimusia Danute, ir seneliai – buvo pasmerkta badui ir šalčiui Sibire.
Namas su vokiečiu
Angliškuose siaubo romanuose seni gebenėmis apipinti namai parduodami su vaiduokliais. Tokie net brangiau kainuoja. Atvyksta kinai mėgautis britišku šiurpuku ir erzacmokslininkai su aparatūra tyrinėti vaiduoklių mokslo. Tačiau mano istorija dar įdomesnė. Apie namą su vokiečiu.
1 999 puslapiai
Lyginant šiuo metu 25 metų sulaukusio A. Matulionio ir anuo metu 25 metų M. Ivaškevičiaus literatūrinius debiutus, susidaro įspūdis, kad A. Matulionis už M. Ivaškevičių, kaip prozininką, yra gabesnis maždaug 1,8 karto. Būtų įdomu perskaityti ir A. Matulionio pjeses, jei kas nors ryžtųsi jas išleisti.
●
Visa, rodos, švaistymas – prievarta marint ir užmiršt.
Paprasčiausiai neškis drauge. Pasiimk mane namo. Tik nepyk, nedaug bepaliko.
Vasaros užrašai. Zona
Naktį moteris miega savo namuose ir jaučia, kad visa pakrante už kopų pasislėpusios, pusiau sutrūnijusios medinės raketos taikosi į žvaigždes.
Švyturio spindulys visą naktį ramina miškus. Miegokit, nebijokit.
Aš jaučiu: švyturys vienija – žemę su jūra, miškus su paplūdimiu, po miškus išbarstytus vienkiemius, užmigusius žmones.
Miłoszas: amerikietiškas rakursas
Tada dar nežinojau, kad jis iš prigimties yra nepatiklus žemaitis. Kelis kartus skvarbiai pažvelgė į mane. Įsidėmėjau jo labai raiškias akis po vešliais antakiais ir savitą balsą, paribių žmonėms būdingą tarimą tęsiant balsius; ł tarė kaip vyresnės kartos aktorius.
Pelytės
Niekad nesu užmušęs katino, bet kartą laidojau kaimynės katę. Tai buvo savaip pakylėjantis įvykis: kaimynė tos katės nemėgo, bet šiai pasimirus paplūdo ašaromis – gal labiau dėl ceremonijos nei dėl sentimento; aš katę visad mėgau ir ją laidodamas jaučiausi patvirtinąs šį ryšį, pratęsiąs jį pomirtiniame laike.
