Literatūra
Iš „Rachelės giedojimų“
klik klak
mažos pakulnės
sukaukšėjusios
griūva nes
kaimynų berniukas
jai spiria į pilvą
stverias ji už širdies
kur toji žvaigždė
gražioji Dovydo žvaigždė
Daiktinis įrodymas
Šią vasarą išsimaudžiau dviejose jūrose – Šiaurės ir Baltijos. Neparašiau nė vieno labiau vykusio eilėraščio. Bet jaučiau, kad gyvenimas kažkur mane veda, kad esu dar tik kelio pradžioje; kelio, kuris prasideda ir baigiasi tame pačiame mieste, kuris yra miestas-kokonas: jame augame, bręstame, lukštenamės, plaukiojame jo upėse, vėliau ten akmenėjame.
Gniaužtai
Niekas nesirenka savo veido. Jei kas nors gimsta negražus išoriškai, žmonės paverčia jį negražiu ir vidumi. Jau penkiolikos, tėve, aš buvau surūgus. Nekenčiau savo geriausios draugės ir negalėjau to parodyti, nes ji visada buvo maloni, gera, mylinti mane.
Svolačius
– Kaip ten pas mus žydi hortenzijos, – kalba tarsi pati sau mums vaikštinėjant po parką. – Ir namai Mariupoly labai gražūs.
Nieko neatsakau. Mėginu įsivaizduoti skylę vietoj Vilniaus senamiesčio, bet smegenys pakimba, galima išprotėt.
Iš teatro darbuotojos užrašų… (4)
…viename spektaklyje pagrindinė veikėja mirdavo lygiai tris valandas. Per tą laiką žiūrovų koordinatoriai susirinkdavo prie televizoriaus, rodančio tiesioginę spektaklio transliaciją, ir laukdavo galvos nukirtimo scenos tarsi intensyvaus įvarčio per futbolo rungtynes.
Švinkimas
Pasaulis tolsta – banalūs dalykai, tokie kaip knygos, parodos, politika, radijo laidos, filmai, nebeįdomu, vargina, sunku sukoncentruoti dėmesį. Ir dieną, ir naktį kankina švinkimas – kūnas išskiria skysčius. Natiurmortuose panašiai pūva daržovės ir vaisiai, nors proceso nesimato paveiksluose. Taip atsitinka maždaug kas penkiolika minučių – tamoksifenas nusuka estrogenams galvas. Išpila karštis, paskui krečia šaltis; juntu kojomis riedančius prakaito lašus.
Literatūros ir pokalbių uogienė
Šiemet „Šiaurės vasara“ paskutinė. Organizatoriai taško nededa, pertrauka gal tik laikina. Šįkart pasirinkta kalbėti apie ateitį, tai susisiejo su laikina forumo pabaiga. Šiemet Tropo premija skirta Jurgitai Jasponytei už eilutę „atmintis – baikštus gyvis – / kažin kur nuliuoksėjo“ iš knygos „Visata atsisėda netinkamoje vietoje“.
Odė Nežinomybei ir utopijų virsmas tikrove
Enciklopedijose odė pristatoma kaip eiliuotas kūrinys, kuriame šlovinami žymūs asmenys arba svarbūs istoriniai įvykiai, deklaruojami aukšti filosofiniai, etiniai principai. Gunaras Kakaras puikia lietuvių kalba šlovina Nežinomybę. Nežinomybę, kuri atsiveria žvelgiant į žvaigždėmis nusėtą dangų, į žmogaus sielą, veidą, akis.
Fantastinis kaimas ir posovietinių daugiabučių nostalgija
Pirmojo Kotrynos Zylės suaugusiesiems skirto romano pasaulio modelis itin artimas rašytojos prozai, skirtai vaikams, pavyzdžiui, istorijoms, sudėtoms į rinkinį „Siela sumuštinių dėžutėje“.
Šiurpi pasaka apie nemeilę
„9 apgamėliai“ – pirmasis vaikų rašytojos ir iliustruotojos Linos Žutautės kūrinys suaugusiesiems, papildantis lietuvių literatūroje negausias siaubo žanro atstovų gretas. Romanas įtaigiai supintas iš prieštarų: fantastiškumo ir kasdienės buities situacijų, keistos praeities ir košmariškos dabarties, kaimo gyvenimo ir atpažįstamos šiuolaikybės.
