Literatūra

VLADIMIR NABOKOV

Pninas

John Little. Lapkričio rytas ant kalno. 1967

Dabar reikia atskleisti paslaptį. Profesorius Pninas įsėdo ne į tą traukinį. Jis to nežinojo, kaip ir konduktorius, traukinio šerdimi jau artėjantis prie Pnino vagono. Tiesą sakant, tuo momentu Pninas buvo labai patenkintas savimi. Kviesdama jį perskaityti penktadienio vakarinės paskaitos į Kremoną – apie du šimtus varstų į vakarus nuo Veindelio, Pnino akademinės laktos nuo 1945 metų, – Kremonos moterų klubo viceprezidentė, panelė Džudita Klaid, mūsų draugui patarė, kad tinkamiausias traukinys iš Veindelio išvyksta 13.52 ir Kremoną pasiekia 16.17; bet Pninas, kaip ir daugelis rusų, be saiko mėgo visokius tvarkaraščius, žemėlapius, katalogus, juos rinko, tad laisvai jais naudojosi, jausdamas žvalinantį malonumą ką nors gauti dykai, ir ypač didžiavosi gebėjimu savarankiškai išsinarplioti reikiamą maršrutą, todėl pasinagrinėjęs aptiko nežymią nuorodą į dar patogesnį traukinį (išv. iš Veindelio 14.19, atv. į Kremoną 16.32), – ten buvo nurodyta, kad penktadieniais, ir tik penktadieniais, tas traukinys sustoja Kremonoje pakeliui į tolimą ir daug didesnį miestą, taip pat pasipuošusį ausiai mielu itališku vardu.

MARIJA SOLOVJOVA

10 vaikų auklėjimo taisyklių pagal Tolstojų

Klasikas buvo įsitikinęs: vaikai žymiai įžvalgesni už suaugusiuosius, todėl patarė tėvams pirmiausia išsiaiškinti savo silpnybes. Antraip vaikai prikaišios veidmainystę ir neklausys vyresniųjų nuomonės.

-gk-

Viščiukus skaičiuoja rudenį

Kodėl tiek daug apie seksą? Net poetiškų naujadarų prikonstruota (pvz., „pismas“). Bet kai įkerti absurdo dagerotipijos mechanizmą, gali pasidaryti kiek nuobodu – įgrysta hermetiškumas ir infantilo kaukė. Visgi pagarba už karnavališkumą, šventvagystę, smagų antausį gyvūnų teisėms…

TAUTVYDA MARCINKEVIČIŪTĖ

Eilės

Kaip gera kai nėra signalų
kad netoli jau kūno galas
nes ištuštėjus jo kasa
kad akys iš orbitų lipa
kepenyse kažkoks polipas
tikėt neleidžia jo tąsa
FORUK FAROCHZAD

Poezijos vertimai

visa mano būtis posmas tamsos
tave savyje kartojantis
į amžino žydėjimo aušrą jis tave nuskraidins
šiame posme atsidusau tavimi ak
šiame posme tave
įskiepijau į medį vandenį ir ugnį
CHARLES BERNSTEIN

Streikuok!

Streikuok, nes aš tau liepiau.
Streikuok, nes niekad tavęs neapvilsiu.
Streikuok, nes tau liepiau viena, o pats padariau kita.
Streikuok, nes apvyliau tave.
Streikuok, nes per mane likai kvailio vietoj pabandęs.
Streikuok, nes per mane likai kvailio vietoj lūpą prikandęs.

Iš ispanų poezijos

Piktų žmonių pavydas ir apgaulė
Mane ilgam uždarė į belangę.
Laimingas tas išminčius, kurs įstengia
Pabėgęs nuo šio priešiško pasaulio
Rast ramią vietą po padange.
PAULS BANKOVSKIS

Mū, mū, Mūkutė

Mano balti rageliai, tavo aštrūs nageliai dabar bendra nuosavybė. Nuo šiol visas mano primilžis teks tam, kas labiau išalkęs. Kiškutėliams, lapiukėliams, vilkeliukams, lūšelyčiams ir, žinoma, lokeliukams.

AUDRIUS SABŪNAS

Žiedai, rudens lapai ir japonai

  Galbūt seniai nužydėjus vyšnioms ir net nuskynus vėlyviausius obuolius mažumėlę per vėlu ir egzotiška kalbėti apie žiedus. Tačiau nepaisant metų laikų čia, Kiote, priešingai nei Lietuvoje, vis yra ištaikančių pražysti žiedų – kamelijos, rožės… Su spalio viduriu atkeliauja man bene mieliausias metų laikas, kai po miestus ir miestelius sklando japoninių alyvų kvapas, o įsibėgėjus lapkričiui ir naktimis temperatūrai nebepakylant…

JULIUS KELERAS

Malvinos suknelė

  Ji buvo dar šilta. Užkrito taip tyliai apgobdama, kad valandėlę jis stovėjo ant bedugnės krašto, nedrįsdamas nei kvėpuoti, nei vyriškai nubloškęs drovesį žengti dar vieną, lemtingąjį, žingsnį. Ta šiluma, suprantama, nebauginanti, turėjo kažkokį laimės kvapą – tai galėjo būti koklinės krosnies, saulėje įkaitusio, vėjo šiaušiamo katės kailio, tamsoje smilkinius švelniai ir atsargiai liečiančių moters delnų kvapas, ji buvo jam…