Literatūra

ALEKSANDRAS SAKAS

Nėr kur mesti

Nėr kur mesti
Nuo širdelės
Sunkaus akmenėlio.
GRAŽINA CIEŠKAITĖ

Eilės

gyvybės šviesa dvasiagelmė anapus būties
tarp daikto ir žodžio nušvitusi saulė minties
LISEL MUELLER

Gyva išvien

Tai ne fantazija, tai mūsų gyvenimas.
Mes tie veikėjai,
kurie užkariavo mėnulį,
kurie nevalioja sustabdyti savo kompiuterių.
Mes tie dievai, kurie per septynias dienas
gali sunaikinti pasaulį.
ANDERS OLSSON

Louise Glück: biobibliografinės pastabos

Louise Glück yra išleidusi dvylika poezijos rinkinių ir kelias esė knygas apie poeziją. Visiems kūriniams būdingas aiškumo siekis. Vaikystė ir šeimos gyvenimas, glaudus ryšys su tėvais, broliais ir seserimis – šios temos jai visad buvo ir yra svarbiausios.

AUDRIUS MUSTEIKIS

Kosmose, Paryžiuje ir kitur

Paryžiuje tuo pačiu metu – ir Bronius Dundulis, ir Pulgis Andriušis, ir Antanas Vaičiulaitis. D. Čiurlionytei iš Kauno atsiunčiamos jos pirmosios knygos apie šuniuką Padaužą korektūros, ir A. Vaičiulaitis, „baisus originalas“, kalbantis lygiai taip pat kaip „Valentinos“ Antanas, padeda autorei jas perskaityti ir ištaisyti.

AUDRONĖ GIRDZIJAUSKAITĖ

Mirė Džonsonas

Ne, ne Amerikos prezidentas, ne tas, kur už kelis milijonus dolerių iš Rusijos nusipirko Aliaską, ir net ne kitas, o tiesiog žmogus, kurį pažinojau nuo seno kaip jaunesniojo brolio klasės, o paskui ir politechnikos studijų draugą. Išvertus jo pavardę į anglų ar kurią nors skandinavų kalbą, tai ir būtų Džonsonas. Pravardė prigijo – taip jį iki pat mirties vadino ne tik bendramoksliai…

MARIJA ANTANAVIČIŪTĖ

Viskas normaliai (apie normalius žmones ir jų santykius)

  „Normalūs žmonės“ yra vėlyvojo kapitalizmo kultūrinis greitasis maistas: suvartojama per dieną, skaitant apima intensyvios emocijos, bet pabaigus lieka kažkoks nemalonus sunkumas. Iš dalies tai bindžinama (angl. binge) knyga, panašiai kaip ir be pertraukų žiūrimi „Sostų karai“ ar „Keistesni dalykai“ (Stranger Things). Bet „Normalių žmonių“ magija, – vien JAV buvo parduota virš 300 000 egzempliorių, – yra paprasta: romane kalbama…

DEBESKUKŪTĖ

Mano skaitymo istorija

Knygos – tarsi įlankos, kur įplaukus staiga pasikeičia klimatas, atmosfera, nustoja galioti realaus pasaulio dėsniai. Kartais neatsimenu siužeto, veikėjų vardų, bet pamenu nuotaiką, kurios apgaubta yra ta knyga, spalvas, kvapus ar kažkokią neesminę detalę. 
MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (9)

Proustas parašė: tėvai per daug mane mylėjo, kad saugotų nuo kančios.
Dievas mane myli.
Tėvai būna dviejų rūšių – vieni myli savo vaikus, kiti nori, kad vaikai juos mylėtų.
Tie saugo vaikus nuo kančios.
PETRAS RAKŠTIKAS

Giliai kapstantis

Darbštuolis kasdien kastuvu žemę kasė. Įvairias užduotis kėlė sau, atkasęs užduotį, dar giliau kapstė, šachtininkus, archeologus seniai pralenkė ir atkapstė šaknį, nuo kurios viskas prasidėjo. Viską apie viską sužinojęs, gavo įsakymą iš aukščiau viską padėti į vietą ir nekelti į viešumą. Vėl kasė, kasė, kol užkasė, bet pėdsakai liko.