Literatūra
Mintys apie Ameriką
„Liberalioji meritokratija“ šiandien leidžia turtingiesiems sukaupti daugiau. Kapitalo grąža – pagrindinis turtingųjų pajamų šaltinis – yra gerokai didesnė negu atlyginimų augimas, tad turtingieji tampa dar turtingesni. Formuojasi nuolatinis nelygybės ratas išsilavinimo srityje. Turtingieji, būdami geriau išsilavinę, gauna didesnes pajamas, kuria šeimas su kitais turtingaisiais…
Eilės
Novísimos: naujasis ispanų avangardas
Vilnius–Maskva: tankus ankstyvojo sovietmečio gobelenas
…bet kuriems atsiminimams neišvengiamas banalokas segmentas „atmintis“ čia atsirado motyvuotai, nes Girdzijauskaitė yra išleidusi vaikystės, karo ir pokario įspūdžiais paremtus noveliškus pasakojimus „Atminties salos“ (2008).
Tarp „pornosaitų“ ir mišių
Tomas Petrulis iš savo kartos poetų išsiskiria novatorišku raiškos potėpiu ir ekstravagantiškesnių motyvų paieška. 2020 metais Rašytojų sąjungos leidykla išleido šio religijos magistrantūrą pabaigusio poeto eilėraščių rinkinį „Sterili“.
Per kultūrą į save, per Vilnių į pasaulį
2020 metais buvo išleista pirmoji su Lietuvos vardu siejamo prancūzų rašytojo Romaino Gary biografija lietuvių kalba. Tačiau atrodo, kad „su Lietuvos vardu siejamas“ yra per maža remarka Lietuvos vietai Gary gyvenime apibrėžti. Ji, kaip parodo biografijos autorė Dominique Bona, daug platesnė, nei iki šiol manėme.
Orfėjas
Specialiosios paskirties viešojo saugumo tarnyba: federalinė agentūra. Per pastaruosius šešerius metus nepasireiškė jokių realių grėsmių šalies saugumui. Rimčiausią pavojų, šios agentūros nuomone, kėlė pensininkas, atkampiame universiteto miestelyje virtuvėje įsirengęs savadarbę laboratoriją.
Iš neparašytos knygos
Man parašė draugė iš Pchenjano. Šiandien Šiaurės Korėjos lyderis, būdamas ištiktas komos, feisbuke parašė „I’m not dead“. Mano draugė sako, kad storulis gyvas ir sveikas, plaukioja baseine su savo mažu berniuku, geria gyvačių vyną, valgo iranietiškus ikrus, kiniškus melionus, švedišką sūrį ir apsimeta sergantis, nes bijo viruso.
Ne
Pernai pavasarį skaitydamas paskaitą apie [Holokaustą išgyvenusios olandų žydės žurnalistės ir rašytojos] Margos Minco kūrybą ir karą, [...] pasakiau, kad minėjimas turėtų pranokti ritualą, kad tokios iškilmės turėtų pasižymėti troškimu pažinti ir kad dėl to įsigalėjusios klišės kenkia prasmingiems prisiminimo ritualams. Suvokiau ir tai, kad viena klišė, esą dabar jau žinome istoriją apie karą ir žydus, skamba vis garsiau; tai puikybės pilna nuostata, jog mūsų pažinimas tobulas, tad galime atsiriboti nuo gana nesenos praeities.
Griuvėsiai ir gražūs prisiminimai
Viena iš tokių vietų, sugriautų antskrydžių ir kartkartėmis dar apmėtomų bombomis, – tarsi netyčia, – buvo didelė prekinių traukinių stotis prie Berlyno. Kasdien penktą ryto kalinių kolona išeidavo iš lagerio ir tuščiomis gatvėmis žygiuodavo didelės, aukštos griuvėsių krūvos kryptimi. Nuvarydavo mus į tą keistą, nieko šiame pasaulyje neprimenantį peizažą.
