Literatūra
Šimtas metų
Prieš šimtą metų gimė mano senelė – nugyvenusi namų šeimininkės gyvenimą, mirė jau šiame amžiuje. Kiekvienam gyvenimo atvejui žinojo po patarlę ir išmokė mane nelabai švankių dainuškų, kurių viešai cituoti nenorėčiau. Vaikystės vasaros prabėgo senelių vienkiemyje – „brandžiu“ sovietmečiu atokiame, dar pagal smetoniškus papročius gyvenančiame kaime: ereliukas (toks dviratis), meškerė iš lazdyno ir mergaitės iš Šiaulių. Senelis kartais išvarydavo…
Protingavimai (11)
Kosmonautas sakė: skraidžiau kosmose ir jokio Dievo nemačiau.
Astronautas sakė: skraidžiau kosmose ir mačiau nepaprastą grožį. Dievą mačiau.
Kasyklos
Sėdžiu namuose, žiūriu į įjungto televizoriaus ekraną ir bunku. Kuo ilgiau žiūriu, tuo labiau bunku. Greitai tapsiu Bunkum. Tuomet būsiu turtingas ir žinomas.
Tirpėsis
Tirpėsis – urbanistinis gamtos reiškinys. Formuojasi iš sniego, ledo, bet aptinkama ir žvyro bei kitų smulkių ant kelio beriamų priemaišų. Randami tirpėsiai daugiausia gyvenvietėse. Geriausia ieškoti šešėlinėse gyvenamųjų namų pusėse. Tirpėsiai – tai paskutiniai praėjusios žiemos ženklai. Saulutei stipriau pašvietus, jie ima tirpti, paleisdami sraunius vandens takelius, kurie greitai ieško artimiausio kanalizacijos šulinio. Senoliai sakydavo: „Žiūrėk, tirpėsis verkia.“ Verkia,…
Seni geri laikai: rečitatyvas
Karantinas baigėsi. Tegyvuoja karantinas
Tik prasidėjęs „Kino pavasaris“ irgi pažymėtas karantino stigma – jame pandemijos metu kurti filmai arba filmai, kuriuose jau vaizduojami įvykiai, vykstantys pandemijos fone. Toks yra kontroversiškasis rumunų režisieriaus Radu Judės filmas „Nesėkmė dulkinantis arba šelmiškas porno“ (2020)…
Eilės
Kartu su cigarečių
netyčia sušluot savo
pelenus
Poezijos vertimai
Simone’os Weil laiškai
Kai žinoma, kad galima žudyti nerizikuojant nei būti nubaustam, nei pasmerktam, tai ir žudoma; ar bent jau šypsenomis skatinami tie, kurie žudo. Jeigu ir pasitaiko, kad iš pradžių juntamas šioks toks pasibjaurėjimas, jis nutylimas, o netrukus ir nuslopinamas iš baimės pasirodyti nevyriškam. Įsitraukiama, pasiduodama svaiguliui, kuriam neįmanoma pasipriešinti neturint dvasinės jėgos, o ji, manau, yra išskirtinis dalykas, nes niekur jos nemačiau.
