Literatūra
EINANT ŠARNELĖS TAKU…
Baltas
Poezijos vertimai
Kur buvo gera dirbti (3)
Kaptarūnai verti atskiro pasakojimo, kuris apimtų politinius, tautinius, socialinius, žmogiškų santykių, gamtovaizdžio specifikos ir kitus klausimus. Tai vieta, kur nekyla konfliktai tautiniu pagrindu, kur skirtingi žmonės, gerai pažindami vienas kitą, išpažindami skirtingą tikėjimą arba būdami visiškai niekuo netikintys, pakenčia vieni kitus, toleruoja. Jau nejauni būdami ir suvokdami, kad kiekvienam galų gale teks būti nulydėtam į Šalčininkų kapines (taip, ten…
Begonijos
Pradėkime nuo to, kad balkone mama augindavo begonijas. Greičiausiai tai buvo puošniosios begonijos, arba vadinamieji „ledinukai“ (Begonia semperflorens). O balkonai mūsų, šešiamečių ar septynmečių, pasaulio sistemoje buvo bemaž sakralios vietos. Pirmiausia tai buvo virš žemės pakeltos erdvės, kuriose vienu metu buvo ir baugu, ir jauku.
Rondo
Šitam keturkampy, rašo jis, tarp tų lentų ji mane pagimdė. Kojomis į priekį. Štai apie ką aš tuo metu pagalvojau. Antklodė buvo atklota, paklodė nešvari. Matėsi gulėjusio kūno įdubimai. Ant pagalvės – kraujo pėdsakai. Kraujo iš nosies likučiai tikriausiai, susimaišę su sudžiūvusiu sekretu. Buvau, rašo jis, priverstas kovoti su atsiradusiu pasišlykštėjimu, kuris, atrodo, darėsi stipresnis už meilę motinai. Su pasibjaurėjimu. Su antipatija, kurią jis tik didelėmis pastangomis galėjęs nuslėpti nuo motinos. Oras buvęs troškus. Slegiantis ir alsus. Pritvinkęs vaistų kvapo.
Iš mano muziejaus archyvų
Kažkada seniai, labai seniai, kai Lietuvos žemėje Vytautas Landsbergis dar nebuvo išradęs Sąjūdžio, sėdėjome su Vytautu, bet kitu, prie butelio kažkurio ir sprendėme pasaulinius reikalus. Pašnekovas, visados tikėjęs spausdinto žodžio galia, mane įtikinėjo vidinės partinės demokratijos ateitimi… ar kažkaip panašiai; aš, jokia ateitimi netikintis užkietėjęs cinikas ir skeptikas, pro langą matydamas tiktai pilką cepelinų spalvos dangų, neatsakingai, šiaip sau,…
Kur buvo gera dirbti (2)
Apie Druskininkų sanatorijas – „Dainavą“, „Draugystę“, „Lietuvą“ ar „Eglę“, – kuriose per ilgus gyvenimo dešimtmečius buvau gydoma ne kartą, galėčiau papasakoti daugybę visokių dalykų. Apie dalį jų jau esu parašiusi bankrutavusios leidyklos „Versmė“ užsakymu, bet knygos apie kurortą jie neišleido, sutarties sąlygų neįvykdė, tai tekstą išspausdino Renata Šerelytė „Drauge“. Bet šįkart – apie kitką, apie tai, kur buvo gera…
Atlyginkite raštininkui geru vynu: trumpa perrašinėtojų istorija
Su knygų perrašinėtojais buvo elgiamasi griežtai. Skubiems ir stambiems užsakymams atlikti juos uždarydavo dirbtuvėse su nedaug maisto ir vandens. Už klaidas ir savivalę galėjo nukirsti nykštį ir smilių, perpjauti sausgysles.
Rasti gydantį žodį
Norisi pasidžiaugti vienos iš Lietuvos biblioterapijos asociacijos steigėjų Daivos Janavičienės knygomis „Biblioterapija: teorija ir praktika“ ir „Biblioterapijos metodika“. Beje, asociacija įkurta 2017 m. lapkričio 30 d. ir vienija kelias dešimtis biblioterapijos metodus taikančių psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų, rašytojų, bibliotekininkų ir kitų.
