Literatūra

MIKALOJUS VILUTIS

Protingavimai (13)

Prerijų indėnai rojų vadino amžinos medžioklės šalim.
Jie nevadino rojaus amžinu medžioklės laimikių valgymu.
Nupaišau paveikslėlį ir sakau jam:
– Gera man buvo tave paišyti, ačiū tau. Dabar keliauk su vėju. Man tu neberūpi.
LAURA KROMALCAITĖ

3D

O tada vieną dieną jis pakilo. Tiesą sakant, jau senokai ignoravome tai, jog tėvas nebetelpa mūsų namuose. Tačiau tądien jis įkvėpė tiek oro, kad pilvu kliudė lėkštę su žuvies ašakomis; jos pabiro ant žemės, ir mes netekome antrojo katino, bet dabar ne apie tai.

ANTONIO SCURATI

M., šimtmečio sūnus

Jo planai itin ambicingi. Iki pašaknių įsitikinęs, kad jam skirtas išskirtinis vaidmuo dėl Italijos likimo, ir yra apsisprendęs jį atlikti iki galo. Šito žmogaus netenkina antrarūšiai postai. Jis siekia atsidurti viršūnėje ir valdyti.
KOSTAS POŠKUS

Grojančios ir dainuojančios katės

Savaime peršasi mintis, kad jeigu katės dainuoja, tai aukšto intelekto katinai gali ir groti. Bent man taip atrodo. Tikri muzikantai ir dainininkai negali būti be savo ištikimų ir atsidavusių klausytojų, negali jie apsieiti ir be nuoširdžiai jų neapkenčiančiųjų.

SARA POISSON

Balandėliai

Negrynumas, nesimetrija vaikystėje man atrodė kilę iš blogio. Dabar svarstyčiau, kad vaikas instinktyviai ieško pusiausvyros ir aiškių struktūrų, į kurias galėtų įsitverti, nes kitaip jaučiasi nesaugus. Kai kada ši savybė išlieka ir suaugus – kaip tam tikras vaikiškumas, saugumo ir priklausymo poreikis.

MARCEL AYMÉ

Lazda

Asger Jorn. Nerimą keliantis ančiukas. 1959

Jis pribėgo prie veidrodinės spintos, ištraukė stalčių ir čiupo dėdės Emilio lazdą. Ant lakuoto medžio koto, apjuosto auksiniu lankeliu, užmauta pageltusi kaulinė rankena vaizdavo buldogo snukį. Sorbjė niekad nė neįtarė, kad lazda dešinėje rankoje galėtų padėti žmogui geriau suvokti savo orumą. Grįždamas pas saviškius, laukiančius jo priešais namus, jis nesileido palaužiamas piktų žmonos išvedžiojimų. Atkirto griežtai, kaip laisvas žmogus ir šeimos galva, nusprendęs apginti vyrišką atsakomybę, kuri buvo jo pareiga:

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Amžinoji ugnis ir perdegusi lemputė

   Čikagoje gyvenančio poeto Lino Umbraso eilėraščių knyga „Slibino dantys“ sukelia lengvumo ir neįprastumo įspūdį. Ne todėl, kad siekiama nustebinti įmantrybėmis ar šokiruoti, o dėl gebėjimo kasdienybės reiškinius ir aktualijas sujungti su fantazijos plotme. Asociatyvūs ryšiai, būdingi ne vienam šio rinkinio tekstui, primena, kad poezija yra puiki priemonė (kad ir kaip, kalbant apie poeziją, grubiai skambėtų žodis „priemonė“) perteikti savo…

GINTARĖ ŠKĖMAITĖ

Jeigu „Nerimo knyga“ virstų dramos kūriniu

   2020-ieji buvo išties dosnūs žymaus portugalų autoriaus Fernando Pessoa  (1888–1935) literatūros gerbėjams Lietuvoje. Knygų mugėje pristatytas reikšmingiausias rašytojo veikalas „Nerimo knyga“, o lapkričio mėnesį pasirodė kūrinys teatrui – vieno paveikslo statiška drama „Jūreivis“. Abu juos išleido „Odilė“, iš portugalų kalbos vertė Audrius Musteikis. Norisi pasidžiaugti, kad už „Nerimo knygos“ vertimą jam paskirta Metų vertėjo krėslo premija. Pjesė „Jūreivis“ –…

STUART KELLY

(Nepa)rašytieji Flaubert’o romanai

Jei kadainykštis Gustaveʼo Flaubertʼo noras prasmegti užmarštin būtų išsipildęs, labai mažai ką turėtume apie jį pasakyti. 1851 m. jam buvo trisdešimt, gyveno jis su vaidinga motina ir spintele, prigrūsta užrašų užrašėlių, rašliavos ir jaunystės kūrinių.

HOWARD NEMEROV

Stilius

Floberas norėjo parašyti romaną
Apie nieką. Romanas turėjo būti be temos
Ir laikytis vien tiktai stiliumi,
Lyg Šventoji Dvasia, plūkaujanti viršum
Pragarmės, arba lyg Disnėjaus filmukų
Gyvūnėliai, kurie stovi ant
Lūžtančios šakos, bet nekrenta…