Literatūra
Žmogaus provincija. 1942–1972 metų užrašai
Vario širdelė uždraustame įeiti kambary
Tą vasarą ilgokai viešėjau Veisiejuose, Sigito gimtinėje. Buvo neseniai gimęs mano brolis, o Uršulei – jau šeši mėnesiai, tad tėvai sakė, kad važiuočiau padėti tetai Gražinai prižiūrėti pusseserės.
Apie atmintį ir akivarus
Kai kalbamės, kantriai nuolat kartoju jam tuos pačius dalykus, mūsų pokalbiai pilni aidėjimo ir tuštumos. Nuo to laiko, kai jis pradėjo sirgti, iš galvos negaliu išmesti šeštoje klasėje per lietuvių kalbos pamoką skaitytos Čingizo Aitmatovo romano „Ilga kaip šimtmečiai diena“ ištraukos.
Poezija, užgimstanti iš klausimo
Gražiai išleistas, dailininkės Deimantės Rybakovienės sidabriniu žvilgesiu ir Antikos kūrinių vaizdais papuoštas naujasis Kornelijaus Platelio eilėraščių rinkinys „Korijantys veidrodžiai“ liudija neišsenkantį atspindžių grožį. Atspindžių, veidrodžio motyvai, vis išnyrantys poeto kūryboje, neretai pasitelkiami ne tik literatūroje, bet ir filosofiniuose diskursuose, tad, atsižvelgdamas į veidrodžio daugiaprasmiškumą, autorius nepaliauja kurti įstabios poezijos, kurią, galima sakyti, išprovokuoja poetui-mąstytojui nerimą keliantis klausimas apie atspindžius…
Eilės
Eilės
Tai, gulbele, dabar pasakyk…
Eilės
Blandi tyla
Poezijos vertimai
Esu paskutinė rudens gėlė.
Esu mirusio pavasario jauniausia sėkla,
tokia lengva, kaip ir prieš mane numirus;
mačiau nuostabų žydrą ežerą,
girdėjau mirusios vasaros širdies dūžius,
mano žieduose tik mirties sėklos, nėra jau kitų.
