Literatūra
Katinas Patinas
Gyveno kartą katinas,
Jo vardas buvo Patinas
Norėjo jis pagauti pelę,
Todėl susiruošė į kelią
Turėjo dar slaptų minčių
Pažinti kuo daugiau kačių
Mįslingasis katinas Makaviti
Makaviti nieks nepagaus – tasai Mįslingas Katinas
Vis iškrečia ką nors baisaus ir niekina įstatymus.
Jis Skotland Jardui kaip rakštis, Spec. rinktinei kiek gėdos:
Į veiksmo vietą nuvarys – o jo ataušo pėdos!
Iš pokario korespondencijos
Pastarosios trinties su Vokietija metu tam tikras skaičius karo prievolininkų amžiaus torontiečių parodė norą prisidėti prie karo veiksmų, persikeldami į Valstijas ir atiduodami visas savo jėgas darbui šaudmenų gamyklose. Patriotiniu triūsu prikaupę daug šekelių, dabar jie geidauja grįžti į Kanadą ir atgauti penkiolika procentų nuo savo uždarbio Jungtinėse Valstijose.
Trokšdami pagelbėti šiems moraliniams narsūnams, rūpinusiems karui išteklių, parengėme atmintinę „Kaip prasisukti išsisukinėtojui“.
Hemingway’us apie karą ir jo pasekmes
Šrapnelio nuolaužą drauge su saujele kitų „talismanų“, tarkim, žiedu su kulkos fragmentu, Hemingway’us laikė nedidukėje odinėje piniginėje. Panašiai širdyje jis nešiojo ir savo karo patirtį, visą gyvenimą entuziastingai domėjosi karu ir karo pasekmėmis jį išgyvenusiesiems.
Ar tai poezija?
Ilona Witkowska – jaunosios kartos lenkų poetė, išleidusi tris poezijos knygas ir įsitvirtinusi lenkų literatūros lauke. Knyga „kur mano vaikai?“ skatina ne tik apsvarstyti žanro ribas, bet ir kelti klausimą, kas yra poezija.
Dūmas
Nesmagu pripažinti
Kad už visą pasaulio sveikatą
Gražesni industrinio kamino dūmai
Apželdinsime Niujorką
Tad ruoškis, tik nepamiršk
pasiimti daigų ir sėklų,
dešimt laivų su juodžemiu puriu,
dešimt vaisingų lietaus debesų,
dešimt derlingų mėnulio fazių,
šimtą vėjų nuo Kuržemės kranto!
Apie kritiką
Negirdėjau, kad kuris nors lietuvių poetas girtųsi plačiu skaitytojų ratu, tad kokia žinia siunčiama potencialiems poezijos gerbėjams, spaudoje perskaičiusiems, kad profesionaliosios poezijos festivalyje daugiau nei pusė apdovanojimų neišdalyta, nes nebuvo vertų jų gauti?
Ašaros
Sunku pasakyti, dėl ko pati gyvenime verkiau daugiausia, išskyrus artimojo mirtį… Daug ašarų pralieta iš nepatenkinto egoizmo ir tarpusavio nesusipratimų. Labiausiai virkdo ne vidiniai išgyvenimai, o netikėta kito invazija į juos. Meilė, kurioje jautiesi lyg maldaujanti elgeta, nes šitaip jaustis verčia dvilypis nepasotinamas išdidumas: kai nieko nebūna gana.
Trys dienos iki…
Liepsna plito, kol plisti nebeliko kur. Nuo stačių bažnyčios laiptų vienoje pusėje, iki vejos, gatvės, susigrūdusios minios kitoje – aikštė skendėjo ugnyje. Užgimusi lauželiu dainoms ir saulėlydžio palydai, ji staiga, be paliepimo ar instrukcijų, ėmė masiškai traukti miestiečius.
