Labas labutis, kronopai kronopai, pats geriausias, pats didžiausias, pats šauniausias, pats tvarkingiausias, pats mandagiausias ir pats stropiausias iš visų vaikų!1 Pridėkim, kad Boni ir Klaidas tau per daug krikštatėviai ir jiems per daug gyvenimas verda, kad tu nežiūrėtum, kas dedasi ant pasaulio viryklių.

Rašytoja! Turbūt toks kreipinys be šauktuko jau atrodytų nepakankamas, tarsi Vilius Telis be arbaleto. Rašytoja! Kai pranoksi Žemaitę, ji apsivers kape ir iškiš abi kojas padais į viršų, galėsi kutenti, ką dabar ir darai.

Rašytojau, žvėrys, pagaliau. Kolonos, pagaliau. Na tu ir stilizuotas vyras, o aš buvau normalus žydų berniukas kaip Albertas Einsteinas ir vaikystėj taip norėjau būti gydytoju. Navakai, kolonos riaumoja, suprantu.

Labas, akviliete. Kas tau yra kūryba? – prieš kamerą klausia mano draugas Lazeris. Už lango vėjyje plazda Vilniaus bažnyčių bokštai, lyg išskalbti ir išdžiaustyti kryžiais į viršų, kitam kambary verda Olgos užkaistos bulvės, tarsi pats gyvenimas, visur guli kažkokie daiktai, raktai, ženklai, raidės, kabliataškiai, diezai, bemoliai, gogoliai mogoliai.

labas kęstuti taip slidu galvoje kad reikia vaikščiot pasirėmus į kaukolės šonus nesuprantu ką veiki inkile bet tau galiu išvardinti svarbių ir nesvarbių raidžių ir k ir č ir t ir f gal išvardinčiau net iš eilės gal net žmogų išvardinčiau iš eilės nuo galvos iki kojų gal net vardinčiau žmogų iš nugaros gal net žmogų nuo lubų iki grindų

Labas, kometa. Kažkada sakėme, kad gyvename kometose, pernelyg ryškiom trajektorijom prasilenkdavom, bet imu kartais ir parskrendu iš kometos ir gyvenu užbetonuotame krateryje. Čia ne apie savo namus, namai geri, kaip iš Sluckio romano, namiškiai taip pat, kaip iš Jonyno poezijos,

Labas, Kęstuti Navakai, labas, Valentinai Louis Georges’ai Eugène’ai Marceli Proustai, labas, Jamesai Augustine’ai Aloysiau Joyce’ai, labas, Franzai Kafka, labas, Henry Valentine’ai Milleri, labas, Jorge Francisco Isidoro Luisai Borgesai Acevedo,