Proto bent kiek turite, astronaute, laivais nežaist? Jei nori susitikt pirmadienį, laišką pradėk A raide, o jei sekmadienį – raide Ž. Kelnės-kepurė bus A1, tikrovėje tai vadinsime kombinezonu.

Mielas Broliuk, kaip rašė mūsų MKČ savo Sofijai KČ. Dar vadino ją Sparnuotąja Pantera, o tai jau akvilistinis perviršis. Taigi, mielas Broliuk Akvi, baigėsi dar viena diena ir galvoju, ar norėčiau, kad dienos nesibaigtų.

Klausykis klausykis, ego, klausykis klausykis, visai šalia šokinėjo sunkūs upėtakiai, pliaukšėdami lyg didelis rimbas. Klausykis klausykis, einu pro mažutes senamiesčio krautuvėles

Pala pala, Akviliuke, kodėl tau nepatinka Zelda? Apie Scottą F. – apsčiai salotų ir sriubų, o apie Zeldą – nė deserto. Ir ta pala ne jai, ir antroji pala – irgi. Zelda man patinka, galėtų nors čia pat ateiti sugriauti mano gyvenimo. Priimčiau.

Pala pala, Kęstuti, pradėsiu nuo to, kad būna, jog filme žmogus vaidina šunį, o spektaklyje dešimties metrų manekenai vaidina karaliaus Lyro barzdą per audrą.

Labas, Ritz. Šiąnakt sapnavau, jog gyvenome dideliame viešbutyje prie jūros. Tokiame kaip Scotto Fitzgeraldo deimantas, savo ruožtu buvęs as big as „Ritz“. Didelių daiktų kaimynystėje maži pranyksta, sutrupa į trupmenas, tad ten nieko daugiau ir nebuvo, tik viešbutis ir jūra.