LiteratūraLaiškai
Iš „Laiškų motinai“
Norėčiau kada nors, saulei leidžiantis, nuvažiuoti su Tavim, mieloji mano, prie to namo, to geltono, medinio; to, prie kurio auga šermukšnis karoliais papuoštomis šakomis; nors ten jau nieko iš tų laikų nebeliko, tai aš viską prikeliu savo atmintyje…
Atsakymas Simonui Norbutui
Perskaičius Simono Norbuto straipsnį „Madinga postmodernizmo kankinių paranoja“ („Š. A.“, XI.18), norisi pritarti ir linksėti galva – taip, jis teisus, jis tas vaikas, šaukiantis, kad karalius nuogas, ir, fuck it, aš taip pat nemėgstu Janso, o Čerapas kelia savotišką nuobodulį. Tekstai, Foucault ir Derrida citatos, menininkų susireikšminimas, kančios eksponavimas, pozavimas, madingos šukuosenos – taip taip taip, viso to tikrai…
Dar šeši Sigito Gedos laiškai
Kaip esu sakęs („Š. A.“, 2013.II.1), turiu pluoštelį Sigito laiškų, rašytų man į kariuomenę. Tuokart paskelbiau keturis iš jų. Dabar ryžtuosi skelbti dar šešis. Šieji…
Laiškas Kozetei
Panele Kozete, lyg tarp kitko pradėjau domėtis feminizmo istorija. Niekada nepatikėsite, kiek prisijuokiau…
Karo lauko paštas
Mielas Hansai,
tikiuosi, kad Tau gerai sekasi, jau senokai iš Tavęs negavau jokių žinių. Rusas vis dar nesiruošia patogiai bruderšafto išgerti…
Laiškas iš praeities
Karo lauko pašto atvirukai vis mane atranda. Šį sykį radau atviruką sklaidydamas brolių Grimmų pasakų tomelį viename iš Berlyno antikvariatų, kuriame už žmonišką kainą galima įsigyti geros prozos. Kai pagalvoji, kareiviai sapnuoja paneles, o panelės – kareivius. Niūriai girgžda metalinės lovų spyruoklės kareivinėse, o gėlėtos suknelės plazda minčių vėjelyje. Taigi girgžda, plazda, daužosi viena į kitą mintys ir, ko gero,…
Civilizuoto pasaulio ženklai
RŪTA ONA SRUOGINIS Turiu bajoriško kraujo ir užaugau tarp inteligentų. Mano gyvenime buvo daug paveikslų ir džiazo ir niekada nebuvo kolektyvinio sodo ar kilimo ant sienos.
Namastė*
Laiškas iš Indijos VALDAS PATUMSIS Kylanti, lipanti perdžiūvusion pakrantėn vandenyno jūra, galingai alsuodama ir vėl atgaivindama atoslūgiu smėlin įsiraususius smulkius krabiukus ir kitokius gyvius. Nepažįstamoji sūrioji Arabijos jūra, potvyniais ir atoslūgiais žaidžianti lyg vaikas smėlėtame ir akmenuotame paplūdimyje.
Iš Verlaine’o ir Rimbaud laiškų
Besibaigiant 1871-ųjų rugsėjui Arthuras Rimbaud atvyksta pas poetą Paulį Verlaine’ą ir apsistoja jo namuose. Verlaine’as neilgai trukus palieka žmoną, sūnų, meta darbą ir leidžiasi į aistringą, brutalią draugystę ir gyvenimą su Rimbaud Londone ir Briuselyje.
Laiškas iš praeities
Neseniai buvau nuklydęs, lyg ir be jokio aiškaus tikslo, į mažai ištirtus Berlyno priemiesčius. Turbūt dėl noro iš arčiau pamatyti išsiskleidusią žalumą. Po kelių valandų pamiškėse nusprendžiau patrumpinti kelią atgal ir perlipęs spygliuotą tvorą kirtau įstrižai neveikiantį aerodromą.
