LiteratūraKnygos
Trumpai apie knygas
Buvau girdėjusi tik apie naratyvinę poeziją, bet, pasirodo, būna ir naratyvioji istorija. Skaitydama vis dirsčiojau į telefoną – ar nenutiko fronte kas baisaus? Toks klaikus déjà vu buvo apėmęs. Išmoningai įtraukti Astridos Lindgren, Halinos Kairiūkštytės, Vinco Mykolaičio-Putino ir kitų balsai sukuria to meto minčių ir nuotaikų polifoniją.
Sulaukus Mesijo
Viena vertus, Kulbako kūryboje veriasi tradiciniai žydų gyvenimo ypatumai. Kita vertus, organiškai susipina ir jungiasi „nauji“ to meto reiškiniai. Rašytojas kurį laiką gyveno Berlyne ir literatūrinį modernizmą sėkmingai derino su folkloru. Talentas – sukurti kažką naujo, išsaugant tradiciją ir kartu ją transformuojant. „Mesijas, Efraimo sūnus“ – apokaliptinė literatūra.
Paliesti sausą mėnulio veidą
Solveigos Daugirdaitės sudaryta šiuolaikinių Sakartvelo moterų apsakymų antologija „Sausas mėnulio veidas“ skaitytojams suteikia galimybę pažvelgti į itin poetiškus, išminties, švelnios ironijos ir humoro nestokojančius šios šalies kūrėjų pasaulius. Galima sakyti, antologija sudaryta taip, kad skirtingi moterų balsai lyg išauga vienas iš kito.
Apie romaną, kuris patiko
Oi jūs knygos, knygos
Suprantama, kodėl populiaru ir verčiama: veikia kaip beletrizuota biografija. Vykusiai aprašyti kankinimai, kurie ir kaip faktologija sukrečia. [...] Nuostabiai sukomponuota pabaiga: auka taip prisiriša prie kankintojo, kad nebegali gyventi be jo. Alkoholizmo reiškiniai vaizduojami tiksliai it gamtos kūnai mažųjų olandų drobėse.
Suaugusiesiems ir nelabai
Kompromisas tarp Vilmos Fioklos Kiurės ir Gabijos Grušaitės: jaunatviškas cinizmas, kartos atpažįstamumas, gebėjimas rašyti atraktyviai ir juokingai. Satyra, distopija – reta!
Aiškios linijos neaiškumai
Naujasis Nijolės Daujotytės jautrių, meditatyvių eilėraščių rinkinys „Aiški linija“ primena, kad poezijoje be intuityviai suvokiamos potekstės žodžiai tampa nepaveikūs ir greitai užmirštami, nes tai, kas lieka anapus žodžio, apsaugo kalbėjimą nuo paviršutiniškumo.
Krizės raportas
…monografijos „Tarp vertės ir poveikio: apie tikrą ir tariamą humanitarinių mokslų krizę ir jos įveikos būdus“ autoriai Kęstas Kirtiklis ir Aldis Gedutis nurodo, kad „amžina ar nuolatinė krizė tam tikra prasme yra contradictio in adjecto, mat termino „krizė“ etimologija ir reikšmės aiškiai rodo, kad krizė yra trumpalaikis reiškinys“.
Latviškas romanas su lietuvišku prieskoniu
Kai sužinojau, kad Latvijoje valstybės šimtmečio proga režisierius Aigaras Grauba stato filmą „Nameisio žiedas“, buvau įsitikinęs, kad filmas kuriamas rašytojo Aleksandro Gryno (1895–1941) istorinio romano „Nameisio žiedas“ (1931) pagrindu ar bent jau jo motyvais. [...] Vos pradėjęs jį žiūrėti supratau smarkiai klydęs.
Istorijos trumpos, o nesibaigianti – kas?
Gretos Dirmauskaitės trumpų istorijų rinkinys „pãžeme“ tapo „Pirmosios knygos“ konkurso prozos sekcijos nugalėtoju. Iš tiesų pats konkurso vyksmas tapęs daug įdomesniu reiškiniu nei išleidžiamos knygos: tai konkursas svarstomas Lygių galimybių komisijos, tai laimėtojai atsiima savo rankraščius, tai konkurso komisija neišrenka laimėtojo…
