LiteratūraKnygos

Senosios prabangos likučiai

DALIA ZABIELAITĖ Jacek Dehnel. Lialė. Iš lenkų k. vertė Birutė Jonuškaitė. V.: Kronta, 2010. 390 p. Didžiausią nuostabą keliančių dalykų galima rasti ne tik postmodernioje dabartyje, bet ir praeityje, senelių ir prosenelių gyvenimo istorijose, jų epochoje, apie kurią prirašyta aibė knygų, tačiau kuri dar ir šiandien iki galo neatskleista, stebinanti.

Apie širdies baltumą

DALIA ZABIELAITĖ Andreï Makine. Moteris, kuri laukė. Iš prancūzų k. vertė Lolija Spurgienė. V.: Tyto alba, 2010. 142 p. Kad negimtosios kalbos neįmanoma išmokti taip, jog ja kalbėtum kaip tas, kam ta kalba gimtoji, juolab įstengtum ja kurti meniško stiliaus romanus, atrodo, pamatuota mintis.

Praėjus šimtui metų po mirties Twainas prabyla atvirai

LARRY ROHTER Pašaipus ir ekscentriškas, komiškas ir niurzgus – tokį Marką Twainą tariamės pažįstą iš mokykloje skaitytų „Heklberio Fino“ ir „Tomo Sojerio“. Tačiau nekupiūruotoje autobiografijoje, kurios pirmasis tomas bus išleistas netrukus, praėjus šimtui metų po jo mirties, iškyla visiškai kitoks Twainas, daug labiau politiškai angažuotas ir pasiruošęs suvaidinti pikto pranašo vaidmenį.

Žodžių valstybėse

LAIMANTAS JONUŠYS Milorado Pavičiaus „Chazarų žodynas“ (Rašytojų sąjungos leidykla, vertė Laima Masytė) – regis, vienas iškiliausių pastarųjų dešimtmečių pasaulio literatūros romanų. Kūrybinga rašytojo fantazija beribė.

Apie apmaudo kilnumą

DALIA ZABIELAITĖ Philip Roth. Apmaudas. Romanas. Iš anglų k. vertė Gabrielė Gailiūtė. V.: Baltos lankos, 2010. 190 p. Nedidukas „Apmaudas“, amerikiečių rašytojo Philipo Rotho romanas lietuviškai, vertas dėmesio pirmiausia dėl to, ką byloja apie vertimo padėtį Lietuvoje.

Apie negyvenimo miestą

DALIA ZABIELAITĖ Yasmina Khadra. Kabulo kregždės. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Stasė Banionytė. V.: Žara, 2010. 164 p. Vieną baisoką negyvenimo vaizdą teko matyti BBC reportaže: jauna moteris uždaryta į moterų pilną kalėjimą dėl to, kad kiti ją apkaltino turint blogą charakterį.

Per istoriją į žmogaus sielą

DALIA ZABIELAITĖ Philippe Claudel. Pilkosios sielos. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Alina Kiliesaitė. V.: Vaga, 2010. 240 p. Regis, jau išsemtas tas šulinys – žmogaus siela. Kiek apie ją nuo seno prikalbėjo filosofai ir rašytojai. Ką čia naujo bepasakysi? Bet, pasirodo, pasakysi. Nes tas šulinys gilus, neišsemiamas. O kai pažvelgi į jo raibuliuojančią tamsią gelmę, tai pamatai… Ką?

Apie istorijos ir gyvenimo „kodėl?“

DALIA ZABIELAITĖ Graham Swift. Vandenų žemė. Romanas. Iš anglų k. vertė Laimantas Jonušys. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009. 368 p. Tuo metu, kai postmodernistai rimtais, o gal ironiškais veidais ėmė kalbėti apie Didžiojo Pasakojimo mirtį, būta ir kitokių, priešingų, balsų. Vienas jų štai ėmė ir pasakė: jei nebūtų Didžiojo Pasakojimo, mes patektume į idiotizmo kalėjimą.

Itališkos tikrovės magija

DALIA ZABIELAITĖ Ugo Riccarelli. Tobulas skausmas. Romanas. Iš italų k. vertė Pranas Bieliauskas. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2010. 255 p. Štai dar vienas naujas šiuolaikinės europinės literatūros vardas – į akis krintančiu, nes išsiskiriančiu, autentišku itališku viršeliu išleistas lietuviškas italų rašytojo Ugo Riccarelli romano „Tobulas skausmas“ vertimas.

„Mano debesys liūdi manęs“

VYTAUTAS NARBUTAS Vytautas Šerys. Visa apie nieką. Poezija, piešiniai. Sudarytojai Antanas A. Jonynas, Ieva Pleikienė. V.: Artseria, 2009. 128 p. „Iš kaimo išėjęs, į miestą neatėjau“ – šiais Vytauto Šerio žodžiais pavadintas straipsnis apie menininką Anykščių krašto laikraštyje. Krašto, kuris tarsi laikė apglėbęs jį rankomis, nuolatos pas save sugrąžindamas – darbais, eilėmis, prisiminimais.