TOMAS MARCINKEVIČIUS John Dos Pas­sos. Man­ha­ta­no sto­tis. Ro­ma­nas. Iš an­glų k. ver­tė Po­vi­las Ga­siu­lis. V.: „Bal­tų lan­kų“ lei­dy­ba, 2012. 464 p. Kaž­ka­da sap­na­vau Niu­jor­ką, mies­tą, ku­ria­me nie­kad ne­bu­vau, prie ku­rio net ne­bu­vau pri­ar­tė­jęs ar­čiau nei per 5 tūks­tan­čius ki­lo­met­rų. Bet ar­gi šiam mies­tui rei­kia tik­ro­vės ir pa­tir­ties, kai už­ten­ka jo mi­to?

MARIUS PLEČKAITIS Sam Savage. Firminas. Romanas. Iš anglų k. vertė Emilija Ferdmanaitė. V.: Vaga, 2009. 232 p. Pripažinkime, ne pats originaliausias sumanymas metaforiškąją knygų žiurkę materializuoti ir įkurdinti bohemiškame Amerikos knygynėlyje. Knygų graužimas susilieja su knygų skaitymu, fiziologinis alkis sumyšta su egzistenciniu.

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Rimvydas Stankevičius. Ryšys su vadaviete. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 104 p. Nulaužus antspaudą ir išmurmėjus burtažodžius, atsiranda ryšys su vadaviete. Atsiranda paskutinė poetinės trilogijos dalis. Pamačiusi, kad išleista nauja Rimvydo Stankevičiaus knyga, apdovanojau kompiuterio ekraną plačia šypsena.

MARIUS PLEČKAITIS Marius Ivaškevičius. Išvarymas. V.: Apostrofa, 2012. 164 p. Nereikia net priminti, kad pagal Mariaus Ivaškevičiaus pjesę „Išvarymas“ Oskaras Koršunovas 2011 metų pabaigoje pastatė populiarų ir baisiai ilgą (penkių valandų trukmės) spektaklį. Apie knygą esame girdėję kur kas mažiau (ji, beje, išleista tik 2012-aisiais).

RYTIS RADAVIČIUS Muriel Barbery. Ežio elegancija. Romanas. Iš prancūzų k. vertė Eglė Juciūnaitė. V.: Gimtasis žodis, 2010. 399 p. Pagiriamosios citatos jau tapo beveik neišvengiama knygos viršelio dalimi. Ši knygų leidybos taisyklė nėra susijusi su leidinių turinio kokybe ir taikoma tiek šedevrams, kurių reklamuoti nereikia