LiteratūraKnygos

Pra­ras­to lai­ko tėk­mės bei­eš­kant

ER­NES­TAS NO­REI­KA Jo­nas Jakš­tas. Iš paukš­čio sap­nų. Ly­ri­ka. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 171 p. Vi­suo­met keis­ta pra­dė­ti ką nors nag­ri­nė­ti, nes, vos pa­ė­mus į ran­kas plunks­ną ar pri­glau­dus pirš­tus prie kom­piu­te­rio kla­via­tū­ros, ne­ži­nia, ką pa­vyks at­ras­ti.

Ge­ni­jus svei­ki­na po­etą Eu­ge­ni­jų

JŪ­RA­TĖ SKRE­BIŠ­KY­TĖ (Kny­gos pri­sta­ty­mo sce­na­ri­jus) Vei­kė­jai: Sal­va­do­ras Dalí, po­etas Eu­ge­ni­jus, pro­fe­so­rė dei­vės var­du, gar­si eseis­tė, ge­ras po­eto drau­gas po­etas, vie­nas ki­tas lei­dyk­los at­sto­vas, kri­ti­kė tuo pa­čiu dei­vės var­du, ke­le­tas kal­ban­čių skai­ty­to­jų.

Ne­ti­kė­ti pro­tin­giau? Ne­juo­kin­kit!

TO­MAS TAŠ­KAUS­KAS Alis­ter McGrath, Jo­an­na Col­li­cutt McGrath. Daw­kin­so iliu­zi­ja? At­eis­ti­nis fun­da­men­ta­liz­mas ir die­viš­ku­mo nei­gi­mas. Iš an­glų k. ver­tė As­ta Pet­rai­ty­tė. K.: Vox altera, 2012. 95 p. Kai pir­mą kar­tą skai­čiau Ri­char­dą Daw­kin­są, ne­ga­lė­jau su­lai­ky­ti iro­niš­kos šyp­se­nos.

Ir­kla­vi­mo va­do­vė­lis

GIN­TA­RĖ BER­NO­TIE­NĖ Do­nal­das Ka­jo­kas. Eže­ras ir ki­ti jį ly­din­tys as­me­nys. Ro­ma­nas. V.: Ty­to al­ba, 2012. 279 p. Ką tu re­gi, tė­ra van­de­ny at­si­mu­šęs še­šė­lis, Jis ne gy­vy­bė ko­kia: su ta­vim čia at­ėjo ir bū­na. Jis ir nu­eis su ta­vim, jei tu pa­jėg­tum nu­ei­ti. Ovi­di­jus, „Me­ta­mor­fo­zės“

Pa­ra­šy­ta skai­tan­tiems, su­ba­lan­suo­ta li­te­ra­tū­ro­lo­gams

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tė. Lais­vo­jo mąs­ty­mo pro­per­šos. Esė. V.: Ty­to al­ba, 2012. 304 p. „Il­gai ne­ra­dau pa­grin­di­nio pa­va­di­ni­mo žo­džio. Lais­vo­jo mąs­ty­mo zo­nos? Lau­kas? Ply­šiai? Įtrū­kiai? Pro­per­šos?“ – apie dve­jo­nes ra­šo au­to­rė, ga­liau­siai pa­si­rin­ku­si pas­ta­rą­jį va­rian­tą.

Ir kas čia tiek pri­spjau­dė?

HI­LIA­RAS GI­LAN­DA Au­dio­vi­zu­a­li­nės po­ezi­jos fes­ti­va­lio TARP po­ezi­jos rink­ti­nė. Su­da­rė Auš­ra Ka­zi­liū­nai­tė ir Li­na Ži­ge­ly­tė. Vilnius, 2012. 44 ­p. Šiais metais jau septintą kartą Vilniaus rudeniniais šaligatviais nutrepsėjęs Audiovizualinės poezijos festivalis TARP, nešinas vėliava-tema „Be-tono spalvos“ ir apsišarvavęs šūkiu „Sureguliuok savo jautrumą“

Le­nos El­tang ro­ma­no žiū­rė­ji­mo ma­lo­nu­mas

LI­LI­JA DUOB­LIE­NĖ Лена Элтанг. Другие барабаны. Москва: ЭКСМО, 2011. 640 с. Skai­ty­to­jus pa­sie­kė nau­jas Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­čios ru­sų au­to­rės Le­nos El­tang ro­ma­nas „Ki­to­kie būg­nai“.

Kaip kvepia sniegas, kaip kvepia tamsa

NE­RI­JUS CI­BULS­KAS Gin­ta­ras Bleiz­gys. So­das. Ei­lė­raš­čiai. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 110 p. Tur­būt sim­bo­liš­ka, kad šeš­ta­sis po­eto Gin­ta­ro Bleiz­gio ei­lė­raš­čių rin­ki­nys „So­das“ į kny­gy­nus at­ke­lia­vo ge­gu­žės mė­ne­sį, prieš pat su­la­po­jant ir iš­ve­šint ža­lia­jam „Po­ezi­jos pa­va­sa­riui“.

Hifai ir vaivorykštės

AG­NĖ ALI­JAUS­KAI­TĖ Alis Bal­bie­rius. Vai­vo­rykš­tė ir ne­an­der­ta­lie­tis. Esė. V.: Lie­tu­vos ra­šy­to­jų są­jun­gos lei­dyk­la, 2012. 112 p. Vi­suo­met džiu­gu su­lauk­ti nau­jo lie­tu­viš­kos eseis­ti­kos der­liaus. Šis žan­ras mū­sų tau­tos li­te­ra­tū­ri­nia­me kon­teks­te il­gą lai­ką iš­bu­vo ko­ko­no sta­di­jos ir dru­ge­lio spar­nus au­gin­tis pra­dė­jo tik Lie­tu­vai at­ga­vus vals­ty­bin­gu­mą.

Pasimatymu impregnuotas sumi-e

HILIARAS GILANDA Ta­ku­ma­sa Ono. Pa­pras­ta­sis su­mi-e me­nas. Ja­po­nų ta­py­ba tu­šu. Iš an­glų k. ver­tė Li­na Ti­lin­dy­tė. V.: Min­tis, 2012. 130 p. Oi, ne­muš­kit mu­sės! Ran­ke­lės jai dre­ba… Ko­je­lės dre­ba… Ko­ba­y­as­hi Is­sa (Ver­tė Do­nal­das Ka­jo­kas)