EMI­LIS MIL­KE­VI­ČIUS Vik­tor Pe­le­vin. T. Ro­ma­nas. Iš ru­sų k. ver­tė Ire­na Po­ta­šen­ko. V.: Me­to­di­ka, 2012. 352 p. Aš­tun­ta, jei nie­ko ne­pra­lei­dau, lie­tu­vių kal­ba pa­si­ro­džiu­si kul­ti­nio ru­sų ra­šy­to­jo V. Pe­le­vi­no 2009 m. kny­ga, kruopš­čiai ir sklan­džiai iš­vers­ta ver­tė­jos I. Po­ta­šen­ko, tur­būt dar 2010 m. bran­di­nu­sios su­ma­ny­mą adek­va­čiau per­teik­ti šio vel­nia­vos meist­ro uni­ka­lų sti­lių, – plg. straips­nį tų me­tų „Kny­gų ai­dų“ Nr.…

JUR­GA TU­MA­SO­NY­TĖ Pa­sau­lis pa­gal Ba­rą. At­si­mi­ni­mai. Su­da­rė Ge­di­mi­nas Ka­jė­nas. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 296 p. Lai­ky­da­ma ant ke­lių „Pa­sau­lį pa­gal Ba­rą“, pri­si­mi­niau ne­se­niai skai­ty­tą biog­ra­fi­nę rink­ti­nę „Mr. Flu­xus: ko­lek­ty­vi­nis Jur­gio Ma­čiū­no por­tre­tas“ (2009). Pri­si­mi­niau dar ir dėl to, kad kal­bė­da­mi apie Ar­tū­rą Ba­ry­są kny­gos au­to­riai ne kar­tą už­si­me­na apie „Flu­xus“ ju­dė­ji­mo ir Ba­ro veik­los pa­ra­le­les.

AUŠ­RA KA­ZI­LIŪ­NAI­TĖ Ma­nu­el Ri­vas. Dai­li­dės pieš­tu­kas. Ro­ma­nas. Iš is­pa­nų k. ver­tė Al­ma Nau­jo­kai­tie­nė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 182 p. „Dak­ta­ras Da Bar­ka sė­dė­jo pin­ta­me krės­le prie iš­sklei­džia­mo sta­le­lio, už­dė­jęs ran­ką ant at­vers­tos kny­gos. Vi­sa sa­vo po­vy­za jis pa­nė­šė­jo į žmo­gų, ap­mąs­tan­tį ką tik per­skai­ty­tą nuo­sta­bų pus­la­pį.

MARIUS PLEČKAITIS Paul Krug­man. Įvei­ki­me eko­no­mi­nę dep­re­si­ją! Iš an­glų k. ver­tė Auš­ra Mal­dei­kie­nė. K.: Ki­tos kny­gos, 2012. 238 p. Tik­riau­siai kas ko­kius me­tus Lie­tu­vo­je iš­lei­džia­ma eko­no­mi­nio-so­cia­li­nio po­bū­džio kny­ge­lė, kurios vir­še­ly­je pui­kuo­ja­si pri­pa­žin­to au­to­riaus pa­var­dė ir vien­kryp­tiš­kai pa­lan­kus (jei ne vir­še­ly­je, tai bent jau pir­muo­siuo­se pus­la­piuo­se) kri­ti­kų ver­ti­ni­mas.

AUŠ­RA KA­ZI­LIŪ­NAI­TĖ Vik­tor Pe­le­vin. T. Ro­ma­nas. Iš ru­sų k. ver­tė Ire­na Po­ta­šen­ko. V.: Me­to­di­ka, 2012. 352 p. Kaip ir vi­so­se Vik­to­ro Pe­le­vi­no kny­go­se, 2009 me­tais pa­si­ro­džiu­sia­me ro­ma­ne „T.“ trykš­te trykš­ta au­to­riui bū­din­go hu­mo­ro šal­ti­niai. Jau kny­gos pra­džio­je prie ki­tų dvie­jų iš­kal­bin­gų epig­ra­fų pa­tei­kia­mas sa­ki­nys nu­tei­kia skai­ty­to­ją šė­lio­nėms rim­tu vei­du ar­ba rim­tiems klau­si­mams, nar­plio­ja­miems su šyp­se­na