LiteratūraKnygos
Aspidistros įvaizdis Britų imperijos klasių kovoje
TOMAS MARCINKEVIČIUS George Orwell. Lapok, aspidistra. Romanas. Iš anglų k. vertė Arvydas Sabonis. K.: Kitos knygos, 2012. 278 p. Orwello kitaip nepaimsi, kaip tik pasiraitojęs rankoves ir į darbą „atsinešęs“ atsakingai. Ne todėl, kad knygos būtų labai sudėtingos stiliumi ar minties kontrabanda.
Paprasti dalykai nepaprastai
AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Julius Keleras. 66 istorijos. Dailininkė Kamilė Gužaitė. K.: Kitos knygos, 2012. 36 p. Šiek tiek nejauku, kai knygoje vyksta varžytuvės. Tiesa, dažniausiai vienas su kitu varžosi veikėjai.
Desakralizuota Biblija ir sakralizuotas lytiškumas
DALIA ZABIELAITĖ Margaret Atwood. Tarnaitės pasakojimas. Romanas. Iš anglų k. vertė Nijolė Regina Chijenienė. V.: „Baltų lankų“ leidyba, 2012. 333 p. „Vienas iš dalykų, kurių vengiau šiame romane, tai pavaizduoti kažką, kas nebūtų įvykę mūsų pasaulyje“, – taip šiuolaikinė Kanados rašytoja kalba apie šį savo romaną.
Grajauskinė homeopatija: trys lašai manieros paprastumo kibire
TOMAS MARCINKEVIČIUS Gintaras Grajauskas. Istorijos apie narsųjį riterį Tenksalotą ir drakoną misterį Kaindlį. Dailininkė Lina Kusaitė. V.: Tyto alba, 2012. 136 p. Išsamią, net įkvepiančią naujausios Gintaro Grajausko knygutės recenziją „Šiaurės Atėnų“ praėjusių metų 48-ajame numeryje jau spėjo parašyti Arūnas Brazauskas.
Su knygos „plyta“ rankoje – istorijos rekonstravimas šiuolaikiniam teatrui
RIMA POCIŪTĖ Arvydas Juozaitis. Gyvųjų teatras. Istorinių asmenybių dramos. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 485 p. Praėjusių metų gruodžio 3 d. Rašytojų klube buvo pristatytas Arvydo Juozaičio dramų rinkinys „Gyvųjų teatras“. Tai labai solidi beveik 500 puslapių draminės kūrybos knyga, tokių šio žanro leidinių Lietuvoje seniai nėra buvę, todėl jos pasirodymą reikėtų laikyti svarbiu mūsų kultūrai įvykiu.
Kaip nesugadinti šuns širdies
KAROLIS DAMBRAUSKAS Michail Bulgakov. Šuns širdis. Iš rusų k. vertė Jurgis Gimberis. K.: Jotema, 2011. 208 p. Kontekstas Ši Michailo Bulgakovo apysaka parašyta 1925 m., tačiau dėl sovietinės cenzūros išspausdinta tik 1987 m. Kokie 1925-ieji Sovietų Sąjungoje?
Liepsnojančios būties spalva
DALIA ZABIELAITĖ Orhan Pamuk. Mano vardas Raudona. Romanas. Iš turkų k. vertė Justina Pilkauskaitė-Kariniauskienė. V.: Tyto alba, 2012. 567 p. „Šitaip nuvyto raudona susižavėjimo miniatiūromis ir ornamentika rožė, kuri prieš šimtmetį Stambule pražydo įkvėpta persų“ (p. 564). Tokius žodžius paskutiniame skyrelyje taria viena iš pagrindinių šio romano veikėjų Šekiurė
„Absurdiškos klaidos“, arba Vertėjo pamąstymai
Mums rašo 2012 m. kovo mėnesį „Šiaurės Atėnai“ knygų skyrelyje išspausdino Gražinos Matonienės recenziją „Tarp neįprastumo ir taisyklingumo“, deja, tada ją pražiūrėjau, nes, prisipažinsiu, šį laikraštį skaitau ne visai reguliariai. Kad ir pavėluotai, nusprendžiau į ją atsiliepti
Iš baltųjų giesmynų
NERIJUS CIBULSKAS Daiva Molytė-Lukauskienė. Baltojo kiro giesmynai. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2012. 112 p. Poetai iš aplinkinio triukšmo masyvo, kalbinio ledkalnio iškerta, išskaptuoja savąjį balsą. Na bent jau impulsyviai stengiasi, nuvydami tą nuolatinį, nepaliekantį „taip jau buvo kalbėta, taip jau buvo rašyta“. Net jeigu buvo, ar dabar nepavyktų pasakyti, užrašyti kitaip?
Rotho perturbacijos
MARIUS PLEČKAITIS Philip Roth. Portnojaus skundas. Romanas. Iš anglų k. vertė Marius Burokas. K.: Kitos knygos, 2012. 229 p. Keistas, o kartu daug kam ir artimas tas Portnojaus negalavimas, greičiausiai sukurtas paties rašytojo Rotho: „stiprūs etiniai ir altruistiniai impulsai nuolat kertasi su nepaprastais, dažnai iškreiptais lytiniais troškimais.