LiteratūraKnygos

Apokalipsės raiteliai ir Kainas, nekenčiantis Viešpaties

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Jeanette Winterson. Kam būti laimingai, jei gali būti normali? Autobiografinis romanas. Iš anglų k. vertė Aušra Simanavičiūtė. K.: Kitos knygos, 2013. 222 p. Nežinau, kaip jums, bet man „normalumo“ sąvoka visuomet sukelia dvasinius traukulius.

Dviviečio kūno lavonas

ERNESTAS NOREIKA Rokas Povilius. Dvivietis kūnas. Eilėraščiai. V.: Edukologija, 2012. 80 p. Vis dažniau užsibarikadavęs savyje svarstau, koks visgi yra sunkus poeto kelias. Žingsniuoji juo kamuojamas begalės neiššifruojamų atsakymų, emocinių audrų, po kurių save tenka rinkti mažais gabalėliais.

Kas dailės – dailei, o kas poezijos…

RIMA POCIŪTĖ Dailės akademijos skaitykloje spalio 21 d. buvo pristatyta Laimos Kreivytės poezijos knyga „Sapfo skai(s)tykla“. Knygelės pavadinimas – būtent toks, koks parašytas, su manieringai skliausteliais suspausta s raide žodžio viduryje.

Aukso skrynia detektyvų mėgėjams

IRENA RAMOŠKAITĖ Boris Akunin. Aukso skrynia. Detektyvinis romanas. Iš rusų k. vertė Darius Pocevičius. V.: Metodika, 2012. 320 p. Būna vertimų, kuriuos lyginti su originalu įdomiau nei skaityti detektyvą!

Belaukiant „Laužtuvo“

LAIMANTAS JONUŠYS Debiutuojančių rašytojų keliai vis dažniau veda į Vakarus. Vieni tiesiog aprašinėja tai, ką sunkiai triūsdami (emigracijoje) arba lengvai turistaudami patyrė, kiti bando išlaužti šį tą daugiau. Na, kad ir laužtuvu, t. y. „Laužtuvu“, nes taip pavadintas satenai.lt rubrikoje „Seni bambekliai“

Drugio pranašystės

NERIJUS CIBULSKAS Ramunė Brundzaitė. Drugy, mano drauge. Eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013. 87 p. Man visuomet smalsumą keldavo knygų recenzijos, kurių autoriai savo įžvalgas dėstyti pradėdavo gan egoistiškai dvelkiančia maniera – „iš toli“. Knygos perskaitymas ir jos vertinimas kažkodėl tapdavo antraeiliu dalyku, o apžvalgos būdavo prikemšamos detalios informacijos

Laiko klodai, sudėti į knygą

REGINA JASUKAITIENĖ Gražina Didelytė, Vygandas Čaplikas. Dainavos klodai: tarp ledynmečio ir dabarties. V.: Petro ofsetas, 2013. 142 p. Į samanų žalsvumo viršelius įguldyta dviejų autorių – dailininkės Gražinos Didelytės (1938–2007)

Atskirties skausmo istorijos

DONATAS PAULAUSKAS Sužinojęs, kad menininkė Vilma Fiokla Kiurė spalio 22 d. atidaro romų problematikai skirtą fotografijų parodą „Parubanka: trūkinėjantys ryšiai“ ir pristato to paties pavadinimo knygą, nujaučiau, kad projektas bus įdomus ir išskirtinis.

Kurt, o ne rašyt

GIEDRĖ KAZLAUSKAITĖ Laima Kreivytė. Sapfo skai(s)tykla. Eilėraščiai. V.: Homo liber, 2013. 64 p. Viename „Santaros-Šviesos“ suvažiavime (galėjo būti kokie 2009-ieji) filosofas Algis Mickūnas, pamenu, apgailestavo – esą lietuvių moterų poezijoje beveik nesą jokių sapfizmų

Laiko iltimis, lapės pėdsakais

AGNĖ ALIJAUSKAITĖ Valdemaras Kukulas. Vertybių apžvalgos ratas: žvilgsnis į 2004–2011 m. kultūrinę spaudą.K.: Kauko laiptai, 2012. 432 p. „Yra tie, kurių nėra kuo pakeisti“, – knygos pradžioje rašo „Nemuno“ redaktorius Viktoras Rudžianskas. Ne taip seniai Andriaus Jakučiūno „Literatūroje ir mene“ pradėtos rašyti kultūrinės spaudos apžvalgos skaitytojams dažnai primena kritišką Valdemaro Kukulo žvilgsnį į prozos, poezijos publikacijas.