LiteratūraKnygos
Priklausomybės nuo laiko pripažinimas amžinybės akivaizdoje
Baigęs skaityti supratau: į knygą galima žiūrėti kaip į pasakotojo kelionę link diakono tarnystės Baptistų Bažnyčioje.
Myśliwskis, Márquezas, Gutauskas: kuri šeimos istorija geriausia?
Į knygyną einu dviem atvejais: jei reikia dovanos arba jei esu gavusi dovanų kuponą.
Toksai sportinis gyvenimas pagal Kmitą, arba Kopeikoliubovo Išpažintis pagal Žaką
Summa summarum, mūsų kukliai autoritetinga nuomone, Kmitos romanas vertas bent kelių prizų.
Vartojimo instrukcija Nr. 1: Zelda
Apie riboženklius, paradoksus ir platumas
Ketvirtoji Aušros Kaziliūnaitės poezijos knyga „Esu aptrupėjusios sienos“ ypatinga tuo, kad greta eilėraščių regime bendrą knygos nuotaiką atspindinčias Laimos Stasiulionytės nuotraukas. Šis rinkinys pakviečia į žodžio ir vaizdo meditaciją, o jos ambivalentiškumas tik sustiprina įsiklausymo ir įsižiūrėjimo poveikį.
Mūsų istorija Kazio Bradūno rinkinyje „Pokalbiai su karalium“
Įsivietinimo poezija
„Poezija turi būti aitri, nepatogi, turi erzinti, neduoti ramybės nei pačiam autoriui, nei skaitytojui, nei pačiai kalbai. Turėtų ir guosti, turi guosti, priglausti, o guosti gali, mano supratimu, tik atimdama paskutinę viltį, kitaip tariant, iliuzijas, fantomus, kurie daugina kančią.“
Vasaros skaitymai: keletas pastabų istorinių romanų paraštėse
Pastarieji metai turėtų bent kurį laiką nebeleisti skųstis istorinių romanų stygiumi ir vis vaduotis Pietario „Algimantu“ kaip vienu iš negausių pavyzdžių. Man teko laimė perskaityti iš eilės tris 2016–2017 metais išleistus istorinius romanus: Undinės Radzevičiūtės „Kraują mėlyną“, Kristinos Sabaliauskaitės „Silva rerum IV“ ir Sauliaus Šaltenio „Basą ir laimingą“. Šių knygų skaitymas iš eilės buvo įdomi patirtis, leidusi pajusti, kaip skirtingai…
Ką skaitote, kolegos?..
Ketvirtoji „Giminių“ dalis: perskaičius norėjosi su kuo nors padiskutuoti, bet… nebuvo su kuo, nes mano rate beveik niekas neskaitė (!). Ką jūs tada skaitote, kolegos (be savęs)?
Vis labiau atvaizdu tampantis šių laikų žmogus
Adolfo Bioy Casareso „Morelio išradimas“, išleistas 1940 m., priskiriamas fantastinei literatūrai. Tai jau 17 leidyklos „Charibdė“ moderniosios klasikos serijos knyga.