LiteratūraKnygos

ERNESTA DAMBRAUSKAITĖ

Į kelionę, kuri lengva tik pradžioje

2004 m. pagal „Motociklininko dienoraštį“ režisierius Walteris Sallesas pastatė to paties pavadinimo filmą – jis buvo apdovanotas „Oskaru“ ir dar daugeliu kitų apdovanojimų. Tiesa, verta atkreipti dėmesį, kad filme režisierius Che Guevarą gerokai idealizuoja, lyginant su paties revoliucionieriaus užrašais.

EGLĖ KAČKUTĖ

Elenos Ferrantės fenomenas ir moterų literatūra

Dalį Neapolio romanų ciklo originalumo lemia tai, kad jie yra monumentalūs šiuolaikiniai romanai, socialinę ir politinę XX amžiaus antrosios pusės istoriją atskleidžiantys per dviejų moterų – Elenos Greko ir Linos Čerulo – gyvenimo bei draugystės istoriją.

LAIMANTAS JONUŠYS

Paslaptys ir demonai

Kad ir ką sakė Levas Tolstojus, visos laimingos šeimos nėra vienodos arba netgi nėra iš tikrųjų laimingos. Su tuo vargu ar kas ginčytųsi, ir nemažai romanų yra atskleidę kaip tik tokius keblius santuokos aspektus, kai išoriškai viskas atrodo gražu, bet giliau slypi įtampa, sukelta povandeninių uolų ir (arba) praeities šmėklų.

ARŪNAS SVERDIOLAS

Algio Mickūno „Kosminę sąmonę“ pasitinkant

Ši Algio Mickūno knyga, man rodos, apima ir apvainikuoja jo filosofiją. Žinoma, mąstymas negali čia sustoti, baigtis. Tiek autoriui, tiek skaitytojui lieka begalinių variacijų galimybė, galimybė artikuliuoti naujas rūpimas temines problemines sritis. 

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Mindaugo Jono Urbono debiutas: tiems, kurie dausose

Mindaugo Jono Urbono debiutas pavyko. Tai sakydamas turiu omenyje nei daug, nei mažai: novelių rinkinys „Dvasių urna“ atskleidė tam tikrus šeimos ir giminės dvasinius klodus, kurie formuoja bręstančio žmogaus asmenybę.

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Undinės Radzevičiūtės kūryba (III): parduoti knygą

„Kraujas mėlynas“ – brandžiausia autorės knyga. Visos iki jos pasižymi tam tikru tematiniu ir stilistiniu lengvabūdiškumu, kuris padaro Undinės Radzevičiūtės knygas iki galo neapibrėžtas, atviras interpretacijoms. Jas sunku priskirti kuriai nors siauresnei kategorijai, sunku trumpai vienu sakiniu nusakyti, apie ką jos.

ARŪNAS SVERDIOLAS

Vosylius Sezemanas Daliaus Jonkaus akiratyje

Sezemanas Jonkui rūpi kaip gyvas dialogo dalyvis. Sakyčiau, stebėtinai gyvas, nes jis kritiškai persvarsto Sezemano problematiką, argumentus ir kontrargumentus savotiškoje anachroninėje perspektyvoje, sugrįždamas ir įsiterpdamas į ją taip, tartum vėlesnio filosofinio istorinio proceso nė nebūtų.

DALIUS JONKUS

Apie filosofinį kelionių ir nieko neveikimo žavesį

René Descartes’o „Samprotavimas apie metodą“ – viena asmeniškiausių filosofo knygų. Joje jis dalinasi savo patirtimi ir apmąsto nueitą ieškojimų kelią. Asmeniškesni yra tik jo laiškai, kurie sudaro didelę jo rašytinio palikimo dalį.

LINA BUIVIDAVIČIŪTĖ

Mano šiandien yra šiandien

Lengvai pažaisdama pradedu šią Liutauro Degėsio romano „Tavo rytoj buvo vakar“ recenziją. Man patiko pavadinimas ir jo konotuojamas praeities ir ateities ryšys, veiksmų ir atoveiksmių santykis. Su geru nusiteikimu neriu gilyn. 

JUSTINAS DIŽAVIČIUS

Undinės Radzevičiūtės kūryba (II): įsitvirtink literatūroje

Šįkart rašytoją sutinkame ne viršelyje, o pačiame kūrinyje. Čia ji išlaikiusi ir subrandinusi savo gerąsias savybes: taikliai parenka žodžius, nedaugžodžiaudama atskleidžia charakterius, dėmesį telkia ne į istorijos plėtojimą, o į tam tikrą staigumą, įspūdžio stiprumą.