LiteratūraKnygos

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Moterims

Pasakotoja atvira: „[...] moterys galėtų ramiai apsieiti be vyrų. Jos gerai pakelia vienatvę, rūpinasi sveikata, yra ištvermingesnės, puoselėja draugystes“ (p. 357). Kažin ar vyrams prie širdies toks nuogas feminizmas. Ir nors neprofesionalu skirstyti literatūrą į vyrišką ir moterišką, „Bėgūnai“ pulsuoja akivaizdžiu moteriškumu – stipriu, suvaldytu, racionaliu.

LAIMANTAS JONUŠYS

Paveikslas į širdį

…malonumą skaityti nugrimzdus fotelyje kelia ne greitų siužeto vingių gaudymas, o pasinėrimas į kūrinio pasaulį pajuntant, kad skubėti nesinori, – tai yra lėtojo skaitymo malonumas. Antra vertus, Donna Tartt yra, be kita ko, siužeto kūrimo meistrė.

NOMEDA GAIŽIŪTĖ

Estiški prisiminimai apie mus pačius

Visiškai paprastu ir talpiu baltos, mėlynos ir juodos spalvų viršeliu, išduodančiu knygos tapatybę: Estija, neskubrus klasikinis pasakojimas, ramybė. Tiesa, pagrindinis romano personažas, bevardis Tartu universiteto filologijos studentas, anaiptol nesijaučia ramiai – jaunystė gena ieškoti to, ko paprastai ieško visi tokio amžiaus žmonės.

VILIUS LITVINAVIČIUS

Visatos centro paieškos ir šiaip įdomūs atradimai

Bendras poeto Gintaro Patacko ir dailininko Arvydo Palevičiaus kūrybinis darbas pasakoja iš pirmo žvilgsnio dvi skirtingas istorijas, tačiau jas sieja viena tema, jos viena kitą papildo ir pačią temą praplečia. Kaip liudija šios gražiai, net prabangiai išleistos knygos pavadinimas, kelionė veda į Dubičių kaimą Varėnos rajone, šalia Ūlos upės.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Vaizdų poezija

  Poetė ir vertėja Zita Mažeikaitė (Gražina Sajienė), šiais metais išleidusi rinkinį „Esanti“, eilėraščiuose sustingdo praeities buitį, susipynusią su dzūkų tarme, maginiais elementais, patarimais bei pamokymais. Knyga, be kita ko, įdomi dar ir tuo, kad kalbančioji neapsiriboja vien tik buities detalėmis ar gamtovaizdžiu, bet esama ir kitų erdvių – „Švedijos skiautinio“, Mažosios Lietuvos, pasivaikščiojimo po Vilnių ir jo bažnyčias ir…

VIDAS DUSEVIČIUS

Laiku nepastebėtas šernas

Sondra Simana žvalgo Klaipėdos kultūrą, parašė antrąją knygą ir vadovauja slaptai bendrijai UKS4. Dvi istorijos. Pirmojoje pasakojama apie iškamšų skulptorės Vincės asmeninį gyvenimą, kuris susilieja su nauju iššūkiu – gauti klonavimo laboratoriją, kad būtų padaugintas autochtoninis genas ir miestelis išvengtų išnykimo. „Paskambino iš Europos iškamšų centrinės būstinės ir pranešė, kad iš Kinijos atkeliavo genetinė klonavimo laboratorija, tačiau jos pageidauja kelios…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Ieškojimo žavesys

Kęstučio Navako sudarytoje antologijoje „Lyrika plius: papasakok man eilėraštį…“, kurioje poetai ir poetės (iš viso šioje knygoje – 66) komentuodami vieną savo pasirinktą eilėraštį parodo gan skirtingą santykį su kūrybiškumu, neišvengiamai pateikdami ir skirtingas poezijos sampratas.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Nepažinumas

  „Sudėjusioms ir atėmusioms“ – tokią dedikaciją randame antrajame Laimos Kreivytės eilėraščių rinkinyje „Artumo aritmetika“. Skaitant tekstus visiškai nepavyksta atsiriboti nuo fakto, kad autorė yra menotyrininkė, mat rinkinyje kalbančioji pasitelkdama estetinę pajautą savitai interpretuoja patiriamą tikrovę ir būsenas. Be to, eilėraštis „kalė kosmose (1957 11 03)“ (p. 30–32), galima sakyti, neatsiejamas nuo parodos ir performansų platformos „Moterys mėnulyje“, kurios kuratorės…

VIDAS DUSEVIČIUS

Stacijos

  Skaitomas knygas nevalingai ėmiau skirstyti iki Vido Morkūno „Pakeleivingų stočių“ ir po. Trumpoji proza, kai kas buvo skelbta ir publikuota „Metuose“. Tekstai per sprindį, iki sprindžio (poros sakinių) ar kiek ilgesni. Apžvalga irgi neturėtų išilgėti. Netikėtas pasakojimo būdas. Nuo pirmo iki paskutinio sakinio. „Gyvenimas Česiaus K. veidą žymėjo įrantais. Darganų bergždžiai skalbiami kadaise mėlyni jo marškinėliai su pilku užrašu…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Su skafandru

  Skaitydama trečiąjį Nerijaus Cibulsko eilėraščių rinkinį „Veneros“ pagalvojau, kad savito prasminio tinklo kūrimas, kuriame glūdi netikėtos jungtys, yra ir įdomus, ir sudėtingas užmojis: eilėraščiai kupini besikeičiančių vaizdų, „įtrūkimų“, bet tuo pat metu galima įžvelgti, kad kone kiekvienas vaizdas yra kruopščiai inkorporuotas. Susidaro įspūdis, jog tekstuose nėra nereikalingų detalių ar „nešvarumų“. Kita vertus, kartais pasirodantys įmantrūs žodžių deriniai savotiškai anuliuoja…