LiteratūraKnygos
Pro dangaus įtrūkimą
Išpažintinei poezijai priskiriama ir poetės, dramaturgės, žurnalistės Dovilės Zelčiūtės kūryba. Knygos „Šokiai Vilniaus gatvėje“ anotacijoje teigiama, jog išpažintinio žanro atspalviai dominuoja ir šiame rinkinyje. Tarsi iliustruodamos kūrėjos autobiografinį ryšį su kūriniais tekstus puošia fotografo Algimanto Aleksandravičiaus nuotraukos…
Ežerų ir minčių rupūžės
Pirmame Ievos Toleikytės eilėraščių rinkinyje „Raudonas slidus rūmas“ išryškinama nesibaigianti įtampa tarp gamtos ir civilizacijos. Šią problemą autorė gvildena ne apsiribodama tik vienu aspektu, o konstruodama keliaplanius tekstus. Kaip teigiama knygos anotacijoje, eilėraščiai artimi išpažintinės poezijos tradicijai, tačiau pasirodo ir tokios temos kaip ekologinė atsakomybė, tarša, mėsos valgymas. Minėtos temos jungiamos su subjektės išgyvenimais, išlaikoma pusiausvyra tarp kalbančiosios žvilgsnio,…
Trauminis lietuvių romanas: Jurgos Tumasonytės atvejis
Apibendrinant tenka konstatuoti, kad „Remonte“ akivaizdi „amžinoji“ lietuvių romanų bėda – trūksta psichologiškai įtikinamo ir intriguojančio siužeto, turintys sujaudinti ar net sukrėsti įvykiai pateikiami nuspėjamai, veik nuobodžiai, intriga, jau ir taip nelabai įtikinama, neišsprendžiama ir lieka „kyboti“ spėlionių erdvėje…
Kai liucerna pražysta dykumoj
Tarptautinio pripažinimo sulaukusio garsaus Sakartvelo poeto, vertėjo ir orientalisto Giorgio Lobžanidzės knyga „Šventofobija“ palieka dviprasmišką įspūdį – lengvai skaitomiems, įmantrybėmis neužgriozdintiems eilėraščiams būdingas daugiasluoksniškumas, filosofinių ir teologinių svarstymų dermė, nevengiama žvelgti ir į globalias problemas.
Kapitalizmo angelai
Sodriai mėlynas, panašus į aksominį Indrės Valantinaitės knygos „Apsisiautusios saule“ viršelis ir auksiniai atvartai suteikia patetiškos poezijos pažadą ir šiuo atžvilgiu neapgauna. Gal išties šiais laikais svarbiau akį traukiantis knygos dizainas, o turinys telieka antrame plane – įsigijus gražų daiktą, nebūtina vargintis jį skaityti. Todėl svarbiausia poezijos knygai yra gražiai atrodyti.
Svaigulys
Lietuviškoje medijų padangėje bent keli ryškūs publicistai (arba jų įvaizdžiai) turi psichopatijos bruožų. Simptomai paprasti – negebėjimas jausti gailesčio, kaltės, gėdos. Kodėl psichopatija tokia patraukli? Tikriausiai dėl to, kad ji ekscentriška. Itin dažnai – narsi, racionali, kūrybinga, be aiškiai atpažįstamų patologijų.
Neeilinė šeimos istorija, bet vertingiausia kas kita
Nebūčiau nei pastebėjusi „Vojaĝo“ (esperanto kalba „Kelionė“), nei pirkusi. Ne mano tema, nesuprantamas pavadinimas. Viršelis, tiesa, traukiantis akį, turintis stiprų prasminį krūvį. Bet tik tiek. Niekada nesidomėjau esperanto ar juo labiau jos istorija Lietuvoje, pasakojimų apie tremtį jaučiuosi prisiskaičiusi dar Nepriklausomybės aušroj, nors nebuvo nieko stipresnio už tai, ką pati mačiau ir kas skaudžiai visam laikui įsikirto atmintin: mano…
„Literatūrinių slinkčių 2020“ žvaigždės ir įžymybės
Šiandien laidoje kalbėsimės apie jaunųjų rašytojų festivalio „Literatūrinės slinktys“ kūrybos rinkinį (išleido asociacija „Slinktys“, 2020). Festivalis, kaip ir kasmet, turėjo vykti pavasarį, bet šalyje įvestas karantinas pakeitė planus – renginys nukeltas į rudenį.
Šnabždėtis su laumžirgiu
Ir nors visos poezijos kryptys turi teisę egzistuoti bei susikibusios bent jau mažaisiais piršteliais netvirtu žingsniu braidyti po vis banalėjančios kasdienybės pievas, man buvo smalsu, kokiai žodžio įprasminimo metodikai teikiamas prioritetas filosofijos mokslų daktarės Ievos Rudžianskaitės pirmojoje poezijos knygoje „Kita“.
Jeigu pasivadinai grybu, tai šok į pintinę
Šio dienoraščių rinkinio pavadinimas „Vilnius, 1915: diena po dienos“ turi labai jau aiškią aliuziją į 1923 m. Vilniuje pasirodžiusią Czesławo Jankowskio dienoraščių knygą „Diena po dienos: Varšuva 1914–1915 Vilnius“ (Z dnia na dzień: Warszawa 1914–1915 Wilno)…
