LiteratūraKnygos

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Poezija, užgimstanti iš klausimo

  Gražiai išleistas, dailininkės Deimantės Rybakovienės sidabriniu žvilgesiu ir Antikos kūrinių vaizdais papuoštas naujasis Kornelijaus Platelio eilėraščių rinkinys „Korijantys veidrodžiai“ liudija neišsenkantį atspindžių grožį. Atspindžių, veidrodžio motyvai, vis išnyrantys poeto kūryboje, neretai pasitelkiami ne tik literatūroje, bet ir filosofiniuose diskursuose, tad, atsižvelgdamas į veidrodžio daugiaprasmiškumą, autorius nepaliauja kurti įstabios poezijos, kurią, galima sakyti, išprovokuoja poetui-mąstytojui nerimą keliantis klausimas apie atspindžius…

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Amžinoji ugnis ir perdegusi lemputė

   Čikagoje gyvenančio poeto Lino Umbraso eilėraščių knyga „Slibino dantys“ sukelia lengvumo ir neįprastumo įspūdį. Ne todėl, kad siekiama nustebinti įmantrybėmis ar šokiruoti, o dėl gebėjimo kasdienybės reiškinius ir aktualijas sujungti su fantazijos plotme. Asociatyvūs ryšiai, būdingi ne vienam šio rinkinio tekstui, primena, kad poezija yra puiki priemonė (kad ir kaip, kalbant apie poeziją, grubiai skambėtų žodis „priemonė“) perteikti savo…

GINTARĖ ŠKĖMAITĖ

Jeigu „Nerimo knyga“ virstų dramos kūriniu

   2020-ieji buvo išties dosnūs žymaus portugalų autoriaus Fernando Pessoa  (1888–1935) literatūros gerbėjams Lietuvoje. Knygų mugėje pristatytas reikšmingiausias rašytojo veikalas „Nerimo knyga“, o lapkričio mėnesį pasirodė kūrinys teatrui – vieno paveikslo statiška drama „Jūreivis“. Abu juos išleido „Odilė“, iš portugalų kalbos vertė Audrius Musteikis. Norisi pasidžiaugti, kad už „Nerimo knygos“ vertimą jam paskirta Metų vertėjo krėslo premija. Pjesė „Jūreivis“ –…

VIDAS DUSEVIČIUS

Rasti gydantį žodį

Norisi pasidžiaugti vienos iš Lietuvos biblioterapijos asociacijos steigėjų Daivos Janavičienės knygomis „Biblioterapija: teorija ir praktika“ ir „Biblioterapijos metodika“. Beje, asociacija įkurta 2017 m. lapkričio 30 d. ir vienija kelias dešimtis biblioterapijos metodus taikančių psichologų, psichiatrų, socialinių darbuotojų, rašytojų, bibliotekininkų ir kitų.

JŪRATĖ SPRINDYTĖ

Kosmėjos ir kosmosas Bileišiuose

Šis rašinėlis galėtų vadintis ir „Basa profesorė“: iki pat rudens maudosi Rašų ežere, ravi daržą, verda košę ir uogienę, skina pupas, tėvo dalgiu (!) šienauja kasmet sodyboje suvešinčią žolę, kontempliuoja ant suoliuko rytų pusėje. Daujotytė savo knyga patvirtina, kad kraštovaizdžio poetika galima dalyvavimu, įsibuvimu, sutaptimi, o ne aprašymu.

TOMAS VYŠNIAUSKAS

Žvelgiant nuo lapo briaunos

E. Drungytės „Kalnas ir miestas“ – išraiškinga knyga apie įsiprasminimą išgyvenant tarpines būsenas, apie atskirų būties dedamųjų sutalpinimą individo jausenoje. Dekonstruojant reiškinių prigimtines savybes, neslepiant emocijos ieškoma išeities, siauro ir vingiuoto takelio į harmonijos kampelį, kuriame nors trumpam atlėgtų egzistencijos slėgis.

ELENA BALIUTYTĖ

Staigmena iš archyvo

Knyga išleista po jos autoriaus Vytauto Vanago (1930–2017), literatūros istoriko ir tekstologo, mirties. Jis instituto bibliotekos rankraštynui, be kitų dokumentų, paliko sutvarkytą savo eilėraščių ir memuarinių fragmentų rankraštį. Šiuos tekstus Vanagas rašė sau, pasirinkęs slapyvardį Antanas Sėlis, bet tikėjosi, kad jie vėliau bus įdomūs ir kitiems.

IEVA RUDŽIANSKAITĖ

Gyventi nežinant

   Skaitant Antano A. Jonyno „Naujuosius sonetus“ pirmiausia dėmesį patraukia įtaigūs vaizdai, liudijantys, kad santykis su pasauliu ir netgi interpretacija užgimsta anksčiau už tam tikrų kategorijų kūrimą. Kitaip tariant, stebėjimas savaime jau yra interpretacija, nes į tą patį dalyką galima pažvelgti iš įvairių perspektyvų. Tad lyrinio subjekto santykis su pasauliu skleidžiasi ne tik gvildenant pažinimo ir egzistencines problemas, bet ir…

JŪRATĖ SPRINDYTĖ

Vilnius–Maskva: tankus ankstyvojo sovietmečio gobelenas

…bet kuriems atsiminimams neišvengiamas banalokas segmentas „atmintis“ čia atsirado motyvuotai, nes Girdzijauskaitė yra išleidusi vaikystės, karo ir pokario įspūdžiais paremtus noveliškus pasakojimus „Atminties salos“ (2008).

TOMAS VYŠNIAUSKAS

Tarp „pornosaitų“ ir mišių

Tomas Petrulis iš savo kartos poetų išsiskiria novatorišku raiškos potėpiu ir ekstravagantiškesnių motyvų paieška. 2020 metais Rašytojų sąjungos leidykla išleido šio religijos magistrantūrą pabaigusio poeto eilėraščių rinkinį „Sterili“.