LiteratūraKnygos
Išskridus gervėms lieka girgždesys
I. Rudžianskaitės „Iš gervių“ – subtili, jautrių tekstų prisodrinta knyga, kurioje išraiškingais potėpiais perkonstruojant erdvę ir objektus, meditatyvią filosofinę mintį įpinant į emocijos sruvenimą kuriamas prieglobstis asmenybei, sunkiai ištveriančiai būties slėgį.
Kelios mintys apie kultūrų tiltus
Kartais atsitinka taip, kad į visko mačiusio skaitytojo rankas patenka knyga, kurios vienu žodžiu, net ir vienu sakiniu neįmanoma apibūdinti. Būtent toks yra Mahiro Gamzajevo parašytas (parengtas, surinktas, sudarytas ir net, sakyčiau, išgyventas) veikalas „Vilnius–Baku: kultūrų tiltai ir dialogo meridianai“.
Apie tai, kas lieka eilėraščiuose ir fotografijose
Kritikai jau įvardijo ne vieną Juliaus Kelero knygai „Nepaliekantis miestas“ būdingą bruožą – fotografiškumą, saikingą sentimentalumą, tapybiškumą, melancholiją. [...] Autobiografinių motyvų kupina Dovilės Zelčiūtės knyga nukelia į Kauną, į Vilniaus gatvę, kuri užfiksuota ir Algimanto Aleksandravičiaus fotografijose.
Visi tie patys, išsiilgti
„Poezijos pavasario“ per metus truputį pasiilgsti. Ne taip smarkiai, kad veržtumeisi važiuoti į skaitymus regionuose. Neseniai bičiulė pasakojo, kaip vienas klausytojas, vietinis literatas, jos eilėraščius pavadino proza, o po renginio dovanojo dvi eiliuotas savo kūrybos knygas. Bet net ne dėl to.
Ilgieji nuotoliai
Pirmąkart Reginą Katinaitę-Lumpickienę, skaitančią savo eilėraščius aukštaičių uteniškių tarme, išgirdau prieš kokius dešimt metų. Teigiamą įspūdį paliko poetės pasitikėjimas savo žodžiais, plūstančiais gimtąja tarme. [...] šiame, jau dvyliktame, rinkinyje neeliminuodamas egzistencinių, religinių ieškojimų V. Kaziela ypač atviras ir atidus pasaulio įvykiams, visuomenės problemoms.
Biuro planktono išganymo klausimu
Kartais žmonės suranda knygas, o neretai nutinka priešingai. Čia būtent tas atvejis. Maniškis gyvenimas nuo sraunių verslo upių nusuko link ramesnių užutėkių, tad išvydęs pavadinime žodį „office“ suraukiau nosį. Ko galima tikėtis iš tokios knygos?
Kita recenzija
Knygos autorius kunigas Mozė Mitkevičius – mano bičiulis iš jaunystės laikų. Tad galėjau nujausti, ko laukti iš jo knygos. Savo krašte pranašu nebūsi, dėl Mozės vardo ir pašaukimo tai beveik net ne kalambūras. Tikėjausi štampovkės, ir tai dar geriausiu atveju, jei atvirai.
Būties žiema ir netoliese budintis pavasaris
Žymus norvegų poetas, romanistas Tarjei Vesaasas (1897–1970) ne kartą buvo nominuotas Nobelio literatūros premijai. Autoriaus kūryba priskiriama modernizmo srovei: jis ieškojo naujų raiškos formų, galimybių apmąstyti pasaulį, nes egzistuojančios ir literatūriniame diskurse įteisintos neatrodė tinkamos…
Knyga su blizgučiais
Knygos intencija – paskatinti tikinčiuosius skaityti psalmes, guostis jomis, suprasti jas kaip mišių liturgijos dalį. M. Mitkevičius gražiai mąsto apie pyktį, psalmininko nukreiptą į nedorėlius, nusidėjėlius ir kvailius, pasiremdamas gausia teorine medžiaga, kurios, neabejokime, per studijų metus surinko daug.
Smegenų mankšta frankams krukams
Nerimstant diskusijoms dėl kolaboravusių autorių vertinimo ir Petro Cvirkos paminklo Vilniuje, atsirado proga susipažinti su Cvirkos asmenybe kitokiu būdu – Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido šeštąjį Gasparo Aleksos romaną „Baik cirkus, Cvirka!“.
