LiteratūraKnygos
Istorija kaip atviras horizontas
Mes gyvename nuolatinių permainų epochoje. [...] Kinta ne tik nusistovėjusios sampratos, jausenos, stiliai, emocijos, knygos, žanrai, ateities scenarijai ir jos prognozės. Gyvenimai irgi. Neišskiriant nė istoriko ir jo teritorijos. Aurimo Švedo knyga puikiai iliustruoja ne tik šią nepertraukiamos kaitos tezę.
Kur įteka mūsų upės, corvus corax?
[...] Dainiaus Gintalo poezijos knyga „Vienos vasaros giesmė“ kol kas gana tyliai nuvilnijo tiek tarp literatūros kritikų, tiek tarp skaitytojų. Nors tokios knygos nepasirodo kasmet, juolab – nepasirašo. Šios 2019 m. prie Širvintos upės parašytos poemos didžiausia jėga ir išskirtinumas – tekanti, gaivališka kalba…
Daugiabalsis sodas
Šiais metais išleistas Nobelio premijos laureatės, amerikiečių poetės, eseistės Louiseʼos Glück eilėraščių knygos „Laukinis vilkdalgis“ vertimas. Už šį 1992 m. pasirodžiusį rinkinį autorė pelnė Pulitzerio premiją. Knygoje galima atrasti paslaptingą sodo gyvenimą, kupiną gėlių, augalų, kartais nušviestą mėnulio šviesos ar į jį užsukančio žmogaus minčių.
Pasaka apie laukinę moterį ir jos vyrus
Imuosi rašyti apie Delios Owens romaną „Ten, kur gieda vėžiai“ dėl jo milžiniško populiarumo sukurtos intrigos. Knygos viršelyje skelbiama apie milijoninius tiražus, pasiekiamus populiarumo rekordus pasaulyje, atrodo, kad ir Lietuvoje situacija panaši. Panorusi ją užsisakyti Mokslų akademijos bibliotekoje į eilę buvau įrašyta kaip aštunta šio romano geidaujanti skaitytoja.
Pradžia ir galas – religinis detektyvas
280 dienų iki gimimo. Apie tai, ką pamiršome nuo apvaisinimo iki to momento, kai nusprendėme gimti…
Išskridus gervėms lieka girgždesys
I. Rudžianskaitės „Iš gervių“ – subtili, jautrių tekstų prisodrinta knyga, kurioje išraiškingais potėpiais perkonstruojant erdvę ir objektus, meditatyvią filosofinę mintį įpinant į emocijos sruvenimą kuriamas prieglobstis asmenybei, sunkiai ištveriančiai būties slėgį.
Kelios mintys apie kultūrų tiltus
Kartais atsitinka taip, kad į visko mačiusio skaitytojo rankas patenka knyga, kurios vienu žodžiu, net ir vienu sakiniu neįmanoma apibūdinti. Būtent toks yra Mahiro Gamzajevo parašytas (parengtas, surinktas, sudarytas ir net, sakyčiau, išgyventas) veikalas „Vilnius–Baku: kultūrų tiltai ir dialogo meridianai“.
Apie tai, kas lieka eilėraščiuose ir fotografijose
Kritikai jau įvardijo ne vieną Juliaus Kelero knygai „Nepaliekantis miestas“ būdingą bruožą – fotografiškumą, saikingą sentimentalumą, tapybiškumą, melancholiją. [...] Autobiografinių motyvų kupina Dovilės Zelčiūtės knyga nukelia į Kauną, į Vilniaus gatvę, kuri užfiksuota ir Algimanto Aleksandravičiaus fotografijose.
Visi tie patys, išsiilgti
„Poezijos pavasario“ per metus truputį pasiilgsti. Ne taip smarkiai, kad veržtumeisi važiuoti į skaitymus regionuose. Neseniai bičiulė pasakojo, kaip vienas klausytojas, vietinis literatas, jos eilėraščius pavadino proza, o po renginio dovanojo dvi eiliuotas savo kūrybos knygas. Bet net ne dėl to.
Ilgieji nuotoliai
Pirmąkart Reginą Katinaitę-Lumpickienę, skaitančią savo eilėraščius aukštaičių uteniškių tarme, išgirdau prieš kokius dešimt metų. Teigiamą įspūdį paliko poetės pasitikėjimas savo žodžiais, plūstančiais gimtąja tarme. [...] šiame, jau dvyliktame, rinkinyje neeliminuodamas egzistencinių, religinių ieškojimų V. Kaziela ypač atviras ir atidus pasaulio įvykiams, visuomenės problemoms.
