LiteratūraKnygos
Kraujas bergždžiai dirvai
G. Norvilo „Akla valtis“ – išraiškinga (tiek forma, tiek turiniu) iš sentimentalumo pančių išlaisvintų tekstų knyga apie egzistavimą atšiaurioje aplinkoje. Vyksmą perkeliant į metaforos jurisdikciją, permaišant skirtingas erdves, reiškiniams ir daiktams suteikiant prigimtimi nesąlygotų savybių, transformuojant materiją, žvelgiant į pasaulį pro paradokso lupą ieškoma kertelės…
Cicerono futurologija
2032-ieji. Steriliai renovuotos bibliotekos automatinė sistema nuskenuoja QR kodą, fone ūžia 3D spausdintuvai, žengiu link lentynų, apeinu grindis valantį robotą, imuosi tyrinėti menką filosofijos veikalų lentyną, akis užkimba už rusvo apsitrynusio tomelio, pačiumpu, pūsteliu dulkes – Markas Tulijus Ciceronas, „Apie pranašavimą“.
Lengvumo šydas
Prieš atsiversdama Piotro Adamczyko romaną „Ilgesių namas“ jau turėjau susikūrusi savo Vroclavą: ir gražų, ir baugų. Nors tą knygą būčiau pasirinkusi ir visai ne dėl Vroclavo. Pirmiausia akį patraukė viršelis (labai vertinu knygos estetiką, jos galią išreikšti esminę idėją)…
„Invalidas“, „negras“, „čigonas“ ir kiti
„Netrukus po Atgimimo imta kalbėti apie neva netinkamus, nekorektiškus žodžius, kuriuos reikia keisti kitais“, – taip knygos autoriai pradeda pratarmę. Iš tikrųjų ši mada iš Vakarų ėjo iš lėto, bet po truputį pas mus įgijo nemažai jėgos. Aklai priimti viską, kas ateina iš Vakarų, neatitiktų pačios vakarietiškos dvasios…
Desperatiškas švytėjimas
Drąsiai kalbėdama apie traumas, kompleksus, seksualumą ir su šiuo susijusias patologijas L. Buividavičiūtė išryškina šias patirtis platesniuose kontekstuose: pasitelkdama literatūrines, filosofines, mitologines, biblines nuorodas ji ne tik įdomiai interpretuoja kultūrinius fenomenus, bet ir atskleidžia komplikuotas, gąsdinančias žmogaus būsenas.
Įsišaknijimo būtinybė
Atrodo, kad savosios istorijos neišmanymas, ne paties žmogaus noru įvykęs atsiplėšimas nuo savo šaknų ir dramatiška šeimos istorija trukdo žmogui egzistuoti pasaulyje pilnutinai ir visiškai dabartyje – tai patiriame skaitydami ir W. G. Sebaldo romaną.
Kinijos imperatoriaus šunys
Šiaip jau pats skaitymas pasižymi terapiniu poveikiu. Ypač apie traumas. Kaip teigia Besselis van der Kolkas, „niekas nenori prisiminti traumos. Šia prasme visuomenė niekuo nesiskiria nuo pačių aukų. Visi mes norime gyventi saugiame, valdomame ir nuspėjamame pasaulyje, tačiau aukos primena, kad taip būna ne visada. [...]“
Optimizmo vasara, arba Kelios diletantiškos literatūrologo pastabos apie istoriko bestselerį
Černiausko knygos pavadinimas labai tiksliai ir giliai paliečia kolektyvinę traumą – 1940 m. Lietuvos okupaciją ir aneksiją, sprendimą nesipriešinti, besąlygišką Sovietų Sąjungos ultimatumo (1940 m. birželio 14 d.) priėmimą.
Skausmo kontūrai
Kad ir kaip atrodytų keista, skausmas nėra dažna fenomenologijos ir apskritai filosofijos tema – tuo savo knygos „Kas yra skausmas?“ pasirodymą grindžia Saulius Geniušas, užsibrėžęs skausmą apmąstyti būtent fenomenologiniu požiūriu.
Išgyventi pragare
Lietuvių kilmės amerikiečių dramaturgo ir poeto Vytauto Pliuros (1951–2011) eilėraščių rinkinys „Švelnumas pragare“, prakalbintas lietuviškai praėjus dvidešimčiai metų nuo jo pasirodymo originalo kalba, pirmiausia patraukia dėmesį dėl eilėraščių subjekto atvirumo. Tačiau tas atvirumas šiek tiek apgaulingas…
