LiteratūraKnygos
Pamišimo slenksčiai
…pamišimas egzistuoja veikiau ne kaip išimtis, o kaip taisyklė – jis visur, bet ne visad aiškus. Norint tą suvokti, reikalingi teoriniai įrankiai, pamišimą pateikiantys ne kaip deviaciją, o kaip mūsų visų gyvenimo dalį. Britų psichoanalitiko Dariano Leaderio knyga „Kas yra pamišimas?“ pasiūlo kaip tik tokią sampratą, įvesdama „tyliojo pamišimo“ sąvoką.
Poezija kaip iškalbingas reginys
Naująjį rinkinį „Jūros nėra“ perskaičiau kaip geliančią, asmeniškesnę ir išties kaziliūnaitišką knygą. Kaziliūnaitiškas jos poezijos nejaukus grožis it užčiuoptas vystančių gėlių gležnumas, švelni didaktika, apgaulingai neutrali intonacija, skaitymuose netikėtai virstanti autorės klyksmu.
„Ėko“: raktinis žodis – pauzė
Jau buvau skaičiusi du ar tris Valdo Papievio romanus ir laikiau save šio autoriaus gerbėja – „Odilę“ drąsiai įtraukčiau į visų laikų geriausių lietuvių romanų dešimtuką. O naujos knygos pavadinimas ir anotacija kėsinosi sugriauti susidarytą įspūdį: jei ryškus literatūros lauko individualistas imasi meinstryminių socialinių temų, pakvimpa kažkuo netikru ir pritemptu.
Nuo jo viskas prasidėjo
Gintaro Grajausko naujo poezijos rinkinio pasirodymas po ilgokos pertraukos (neskaitant 2020 m. LLTI „Gyvosios poezijos“ serijoje išleistos rinktinės „Kaip viskas buvo“) – rimtas įvykis lietuvių poezijos padangėje. To paties Grajausko, nuo kurio viskas prasidėjo, t. y. Grajausko, kurio pirmosios eilėraščių knygos tapo buitinės siužetinės poezijos klasika…
Kelios poezijos knygos
Festivalyje „Poetinis Druskininkų ruduo“ ruošdamasi pristatyti per metus išėjusias poezijos knygas suvokiau, kad nepajėgiu aprėpti visų. Beje, gyvenimas gerėja, nes jų išleidžiama vis daugiau (net ir vertimų!). Todėl dalinuosi pasvarstymais vos apie keletą.
Pesimizmo ir poezijos dvelksmas
Estų literatūros klasiko Jaano Kaplinskio (1941–2021), kūrusio ne tik estų, bet ir kitomis kalbomis, eilėraščių rinkinys „Balti drugiai nakties“ pasirodė 2014 metais, parašytas rusiškai. Pratarmėje „Pradžioje buvo Lermontovas“ (p. 9–11) autorius atskleidžia savo santykį su rusų kalba ir poezija, vadina save modernistu, Elioto ir Rimbaud sekėju bei tradicionalistu, besižavinčiu finougrų ir slavų liaudies poezija, pripažindamas, kad verlibras ir laisvosios…
Burbulai ir srovės
Sunku nepritarti, kad laiko stoka ir prastas gebėjimas reflektuoti gyvenimą, stengiantis save suprasti, daro šių laikų žmogų labai pažeidžiamą. Atveria prielaidas jaustis vienišam tarp žmonių. Jausmų nepažinimas ir neturėjimas laiko, kada juos išgyventi, glaudžiai siejasi su nerimo sutrikimais, liūdesiu, kūno skausmais.
Sodoma ir Gomora
Šachas ir matas, pasiduodu. Štai sąžininga Katalikų Bažnyčios ir LGBT bendruomenės santykių studija, ir ką dabar daryti, jei panegiriškų recenzijų nemėgstu, o kitokios parašyti neįmanoma? Nors pati knyga, pasak jos vertėjo Andriaus Navicko, visai nepasižymi saldžiu kalbėjimu.
Apie tikrovės spektrus ir nihilizmo šešėlį
…nihilizmas yra daug daugiau nei Nietzschė. Tą įrodančių tekstų lietuviškai nėra daug: vienas tokių yra 2019 m. pasirodžiusi Ritos Šerpytytės monografija „Tikrovės spektrai: Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“.
Įsirėkti ašakomis
A. Žaltausko „Kulniuku dangus pradurtas“ – originali, ekspresyvi, išmone, emociniu krūviu ir paradokso paieškomis pasižyminti knyga apie būties komplikuotumą. Rinkinyje mistifikuotos siurrealistinės erdvės susipina su kasdieniškais buities elementais, asmeninės patirtys, socialinės problemos maskuojamos [...] metaforų, simbolikos ir objektų gausa.
