LiteratūraKnygos
Įsišaknijimo būtinybė
Atrodo, kad savosios istorijos neišmanymas, ne paties žmogaus noru įvykęs atsiplėšimas nuo savo šaknų ir dramatiška šeimos istorija trukdo žmogui egzistuoti pasaulyje pilnutinai ir visiškai dabartyje – tai patiriame skaitydami ir W. G. Sebaldo romaną.
Kinijos imperatoriaus šunys
Šiaip jau pats skaitymas pasižymi terapiniu poveikiu. Ypač apie traumas. Kaip teigia Besselis van der Kolkas, „niekas nenori prisiminti traumos. Šia prasme visuomenė niekuo nesiskiria nuo pačių aukų. Visi mes norime gyventi saugiame, valdomame ir nuspėjamame pasaulyje, tačiau aukos primena, kad taip būna ne visada. [...]“
Optimizmo vasara, arba Kelios diletantiškos literatūrologo pastabos apie istoriko bestselerį
Černiausko knygos pavadinimas labai tiksliai ir giliai paliečia kolektyvinę traumą – 1940 m. Lietuvos okupaciją ir aneksiją, sprendimą nesipriešinti, besąlygišką Sovietų Sąjungos ultimatumo (1940 m. birželio 14 d.) priėmimą.
Skausmo kontūrai
Kad ir kaip atrodytų keista, skausmas nėra dažna fenomenologijos ir apskritai filosofijos tema – tuo savo knygos „Kas yra skausmas?“ pasirodymą grindžia Saulius Geniušas, užsibrėžęs skausmą apmąstyti būtent fenomenologiniu požiūriu.
Išgyventi pragare
Lietuvių kilmės amerikiečių dramaturgo ir poeto Vytauto Pliuros (1951–2011) eilėraščių rinkinys „Švelnumas pragare“, prakalbintas lietuviškai praėjus dvidešimčiai metų nuo jo pasirodymo originalo kalba, pirmiausia patraukia dėmesį dėl eilėraščių subjekto atvirumo. Tačiau tas atvirumas šiek tiek apgaulingas…
Nerimo gelmė
Kierkegaard’o nerimas mąstomas krikščioniškame kontekste ir yra egzistencinis – plačiai sutariama, kad filosofas yra egzistencializmo pradininkas. Bet ir egzistencializmas čia nėra „Camel“ cigaretės, raudonasis vynas ar „Joy Division“ vinilinė plokštelė – interneto eroje egzistencializmo reputacija įgavo madingą bohemiškos filosofijos statusą.
Sugrįžtanti atmintis: moterų liudijimai apie Holokaustą
Anetos Anros dokumentinė apysaka „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“ atskleidžia dviejų skirtingų kartų moterų – Kauno geto ir Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinės Juditos Zupavičienės-Sperlingienės ir žydų gelbėtojos Janinos Strużanowskos dukros Hannos Strużanowskos-Balsienės – gyvenimo ir išlikimo istorijas.
Plasnojant per rūką
„Žmogus, nes ne paukštis“, – taip žaismingai prisistato debiutuojantis apžvelgiamos knygos „Rūko dugnas“ autorius Edvinas Valikonis. Ką nors žaismingo pabandysiu pasakyti ir aš. Taigi, mieli skaitytojai, užsimerkite ir įsivaizduokite, kad ši apžvalga – tai visai ne apžvalga, o laidos „Visatos paslaptys“ serija, ir kad netrukus išgirsite raminantį Morgano Freemano balsą.
Senatvė išvyksta antradienį
„Siunti mane į nukvakusių senučių namus, nes visi galvojate, kad esu šlykšti senbezda, ir, turiu pasakyti, žvelgiant iš jūsų požiūrio taško esate teisūs“, – lepteli romano veikėja Mariana Leterbi savo sūnui vardu Galahadas. Ši citata, mano manymu, leidžia įsivaizduoti, apie ką bus [...] Leonoros Carrington (1917–2011) knyga „Klausymo ragelis“ (1974)…
Smėlio karjerų generacija
Nika Piperita – tai visiškai naujas, skaidrus balsas lietuvių literatūroje. Nuo pat pirmųjų akimirkų pradedi suprasti, kad savo krašto buities ir būties filosofija patys pasakojimai švelniai primena Romualdo Granausko, Juozo Apučio prozišką kalbėjimą.
