LiteratūraKnygos
Algirdo Juliaus Greimo „Pokalbiai“ knygų mugėje
Į knygą sudėti 54 Greimo pokalbiai, išspausdinti arba įrašyti garso ir vaizdo priemonėmis septyniomis kalbomis, – visi, kuriuos pavyko aptikti ir pasiekti. Pokalbiai, suprasti plačiausia prasme, kaip dialoginiai diskursai [...].
Algio Mickūno gyvenimo punktyras
Ši Algio Mickūno knyga nepanaši į visas kitas jo knygas, visiškai kitokia. Jis atsigręžia į savo gyvenimą ir punktyriškai pasakoja apie jį. Tai nėra intelektualinė autobiografija. Jis visai nerašo ar tik trumpai užsimena apie tai, ką paskubomis išvardinau.
Moters istorijos slenksčiai
Romanas „Juozapa ir jos seserys“ matytinas kaip moters „aš“ gimimo istorija. Į savo giminės istoriją, kuri suvokiama kaip svarbiausia moters kilmės istorijoje, pamažu grįžtama per kraštovaizdį, kuriame užaugta. Su aprašoma vieta pasakotoja yra susieta ir grynai kūniškai, čia auga slyva, po kuria pakasta kartu su ja užgimusi placenta, romane vadinama nameliais.
Moterys ir jų tamsa
Perskaičiusi Eglės Frank novelių rinkinį, galvojau apie asmens gebėjimą suvokti pasaulį visu savo kūnu: novelėse neretai susitelkiama į jutimines patirtis (svarbu yra visa, ką galime užuosti, ragauti, paliesti), tačiau reikėtų pabrėžti, kad autorės dėmesio centre – moters pasaulėjauta, apie kurią kalbama ir atvirai, ir itin subtiliai.
Po knygų mugės
Rašyme kaip balete – jeigu nepradėjai nuo septynerių, gali sulaukti nebent (tik) populiarumo ir pardavimų. O jei nuo septynerių, irgi gali nepavykti – lemia ne vien duomenys ir darbas.
Kraujas bergždžiai dirvai
G. Norvilo „Akla valtis“ – išraiškinga (tiek forma, tiek turiniu) iš sentimentalumo pančių išlaisvintų tekstų knyga apie egzistavimą atšiaurioje aplinkoje. Vyksmą perkeliant į metaforos jurisdikciją, permaišant skirtingas erdves, reiškiniams ir daiktams suteikiant prigimtimi nesąlygotų savybių, transformuojant materiją, žvelgiant į pasaulį pro paradokso lupą ieškoma kertelės…
Cicerono futurologija
2032-ieji. Steriliai renovuotos bibliotekos automatinė sistema nuskenuoja QR kodą, fone ūžia 3D spausdintuvai, žengiu link lentynų, apeinu grindis valantį robotą, imuosi tyrinėti menką filosofijos veikalų lentyną, akis užkimba už rusvo apsitrynusio tomelio, pačiumpu, pūsteliu dulkes – Markas Tulijus Ciceronas, „Apie pranašavimą“.
Lengvumo šydas
Prieš atsiversdama Piotro Adamczyko romaną „Ilgesių namas“ jau turėjau susikūrusi savo Vroclavą: ir gražų, ir baugų. Nors tą knygą būčiau pasirinkusi ir visai ne dėl Vroclavo. Pirmiausia akį patraukė viršelis (labai vertinu knygos estetiką, jos galią išreikšti esminę idėją)…
„Invalidas“, „negras“, „čigonas“ ir kiti
„Netrukus po Atgimimo imta kalbėti apie neva netinkamus, nekorektiškus žodžius, kuriuos reikia keisti kitais“, – taip knygos autoriai pradeda pratarmę. Iš tikrųjų ši mada iš Vakarų ėjo iš lėto, bet po truputį pas mus įgijo nemažai jėgos. Aklai priimti viską, kas ateina iš Vakarų, neatitiktų pačios vakarietiškos dvasios…
Desperatiškas švytėjimas
Drąsiai kalbėdama apie traumas, kompleksus, seksualumą ir su šiuo susijusias patologijas L. Buividavičiūtė išryškina šias patirtis platesniuose kontekstuose: pasitelkdama literatūrines, filosofines, mitologines, biblines nuorodas ji ne tik įdomiai interpretuoja kultūrinius fenomenus, bet ir atskleidžia komplikuotas, gąsdinančias žmogaus būsenas.
